Frydrichas Stafilas
Stafilas Frydrichas, Staphylus Friedrich, Stafilus, Fridericus Lituanus, Fridrikis Stafilas, tikr. Stapellage Friedrich 1512 VIII 27Osnabrücke (Vokietija) 1564 III 5Ingolstadte (Vokietija), vokiečių teologas, vertėjas, pedagogas. Gimė vyskupijos tarnautojo Lüdekeno Stapellagės šeimoje. Anksti mirus tėvams augo dėdės Eberhardo Birkmanno šeimoje, daug keliavo. Gyveno Dancige, Kaune ir Vilniuje. Čia užmezgė ryšius su lietuviais, išmoko lietuvių, rusų, vėliau – ir lenkų kalbas. Studijavo teologiją ir filosofiją Jogailos universitete Krokuvoje, Padujoje (1530–1533) bei Wittenberge (1536–1541; magistras). 1541–1546 buvo Karaliaučiaus Senamiesčio mokyklos rektorius. Rekomenduotas Phlippo Melanchthono ir Johaneso Bugenhageno (1485–1558) 1546 buvo paskirtas Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriumi. 1547 VI 11 parašė Disputatio de iustificationis articulo ex collatione advesariae – disputo apie nuteisinimą tezės, kuriose teiginys, kad žmogus nuteisinamas tik tikėjimu, buvo papildytas teiginiu, kad tikėjimas turi duoti vaisių. Teologijos klausimais 1548 diskutavo su čekų brolių dvasininkais, 1550 Karaliaučiuje – su Andreasu Osianderiu. Dėl teologinių pažiūrų ir nesantaikos su žymiu humanistu Wilhelmu Gnapheusu 1548 universitetą turėjo palikti. Kurį laiką buvo kunigaikščio patarėjas Karaliaučiuje. 1551 visiems laikams išvyko iš Karaliaučiaus, Dancige parašė veikalą prieš A. Osianderį Synodus sanctorum Patrum antiquorum contra nova dogmata A. Osiandri (Nürnberg, 1552) ir grįžo į Vroclavą, kur jau 1550 buvo vedęs Aną Hes. 1552 perėjo į katalikybę, dirbo Vroclavo vyskupijoje, rūpinosi mokyklų reikalais, Neisėje įsteigė mokyklą. 1554 Ferdinando I paskirtas teologijos reikalų patarėju. Buvo artimas Bavarijos, Zalcburgo, Augsburgo vyskupų bendradarbis, vykdė ypatingus jų pavedimus. 1559 V 19 popiežiui leidus (nes buvo vedęs) Augsburge paskelbtas teologijos daktaru. Redagavo lotyniškus raštus, užmezgė ryšius su jėzuitu Petru Kanizijumi; jo prašymu hercogas Albrechtas Bavarietis pakvietė Stafilą į Ingolstadto universitetą dėstyti istoriją ir teologiją. Universitetą reorganizavus į jėzuitų akademiją Stafilas buvo paskirtas universiteto superintendentu (rektoriumi). Rengė dokumentus katalikiškajai reformai, popiežiui Pijui IV parašė pasiūlymą, kuris buvo pateiktas Tridento susirinkimo posėdyje 1561. Spėjama, kad rašė ar redagavo lotynišką prakalbą Pastoribuset ministries ecclesiarum in Lithuania gratiem et pacem [Bažnyčios Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė] M. Mažvydo katekizmui, kurioje sielojosi dėl nepakankamo katekizmo mokslo žinojimo, stabmeldystės laikymosi ir jos išpažinimo. Du kartus (1547 ir 1549) lankėsi Vilniuje. Atvykimai sutampa su pirmųjų M. Mažvydo knygų Catechismusa… ir Giesme š.Ambraziejaus… išleidimu, todėl galėjo jas ir atgabenti.
L: Tschackert P. Urkundenbuch zur Reformationsgeschichte des Herzogtums Preussen. Bd. 1. Leipzig, 1890; Šepetys J. Reformacijos istorija Lietuvoje. D. 1, V., 1922; Biržiška V. Aleksandrynas. T. 1. Čikaga, 1960; Lukšaitė I. Reformacija LDK ir Mažojoje Lietuvoje XVI a..V., 1999.
Vytautas Gocentas