Felicija Bortkevičienė-Povickaitė

Bortkẽvičienė-Povickáitė Felicija 1873 IX 1Linkaučių dvare (Panevėžio aps.) 1945 X 21Kaune), visuomenės veikėja. Mokėsi Kauno ir Vilniaus mergaičių gimnazijose. 1899–1915 gyvendama Vilniuje, Varpo ir Ūkininko administratorei Mažojoje Lietuvoje Martai Zauniūtei slapta siuntė Didžiojoje Lietuvoje spaudai parengtus rankraščius. Organizavo Lietuvos ūkininko (nuo 1906 leidėja), Lietuvos žinių (nuo 1909 leidėja) leidimą. Už tai Rusijos valdžios 4 kartus kalinta. 1906–1940 Žiburėlio draugijos pirmininkė. Viena veikliausių Kankinių kasos veikėjų. Per Pirmąjį pasaulinį karą su kitais steigė tremtinių ir pabėgėlių organizacijas, ypač aktyviai veikė iš Mažosios Lietuvos į Rusiją ištremtųjų lietuvių „Globos“ organizacijoje, įsteigtoje Bortkevičienės-Povickaitės iniciatyva. Aplankė daugumą Mažosios Lietuvos tremtinių kolonijų Pavolgyje ir Pauralėje, telkdama ir šelpdama lietuvius. 1918 grįžo į Vilnių. Kaune jos pastangomis vėl ėmė eiti Lietuvos žinios (1922–1936 atsakingoji direktorė) ir Lietuvos ūkininkas. Su kitais įsteigė Varpo (1931–1932 oficiali redaktorė) bendrovę ir spaustuvę, 1920–1930 buvo jos direktorė. Steigiamojo seimo (1920) atstovė.

L: Būtėnas J. Prūsų lietuviai Sibire. Iš F. Bortkevičienės atsiminimų. 1939.

LE

Iliustracija: Felicija Bortkevičienė / Iš Juliaus Būtėno knygos „Gyvenusi kitiems“, 1993