Enciūnų parapija
Encinų parãpija sudaryta XVI ir XVII a. sandūroje iš Tolminkiemio ir Valtarkiemio parapijų kaimų. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1608; jai sunykus, 1755 iš lauko akmenų ir plytų išmūryta antroji (galutinai baigta ir pašventinta tik 1883). Pirmasis Enciūnų kunigas buvo lietuvių raštijos darbuotojas Kristupas Sapūnas, dirbęs 1612–1659 (ar iki 1657). Čia kunigavo religinės literatūros leidėjai: 1709 (ar 1708) –1711 Johannas Behrendtas, 1725–1769 Kristijono Donelaičio bičiulis Jurgis Adomas Meisneris, 1817–1856 Martyno Liudviko Rėzos talkininkas W. Rauschningas, Parapijos mokykloje 1720–1723 dirbo J. Behrendtas, 1748–1752 B. Andersonas. 1848 duomenimis, Enciūnų parapijoje gyveno 5 359 žmonės, iš jų kalbančių lietuviškai užrašyta 634; tačiau 1878 – tik 200, 1890 – vos 20 (0,3%). Pamaldos lietuvių kalba tuokart laikytos triskart per metus. Nustota, matyt, pačioje XX a. pradžioje. Netoli Enciūnų, Sugintų (vok. Soginten) kaime 1770 savo maldos namus įsirengė aplinkinių kaimų evangelikai reformatai. Pastatas nugriautas 1846.
Albertas Juška