Brandenburg

Brandenburg (rus. Ušakovo), miestas Šventapilės apskrityje, 27 km į šiaurės rytus nuo Šventapilės, 22 km į šiaurę nuo Žintų, abipus Frišingo žiočių į Aismares. Brandenburgo vietoje anksčiau buvo prūsų sodyba, kronikininkų minima Pocarwin. Brandenburgo girios pakraštyje, 3 km į pietvakarius, yra piliakalnis: ten buvo notangų pilis. Ją užėmę kryžiuočiai pastatė savąją – Lencenberg. Sukilę prūsai varmiai ją 1261 I 21 sugriovė per Pokarbių kautynes. Brandenburgo pilį pamario pakilumoje Frišingo upės dešiniajame krante 1266 įkūrė Brandenburgo markgrafas Otonas III. 1320 pastatyta gotikinė mūrinė bažnyčia paupyje, dešiniajame Frišingo krante. Toje pusėje aplink pilį ir priešpilį (aukštutinė gyvenvietė Oberflecken) kūrėsi miestas. Aplink Brandenburgo miestą liko gyventi daug notangų, varmių. Tai liudija išlikę prūsų kilmės vietovardžiai: Albeninkai (1507 Albenicken), Kamenikai (1419 Kamenik), Karbiai (1334 Carbeyne), Kupainiai, Morkiai, Patrankai (1419 Patranken), Piniava (1285 Pynouwe), Pokarbiai (1290 Pocarwe), Popalyčiai (1419 Popeliten), Previltai (1333 Prewylten), Salikai (1419 Solicken), Stabekliai, Tenijai (1438 Tengen), Vargyčiai. Pamario saloje upės žiotyse buvo žvejų kaimas. Vėliau Brandenburgo miestas plėtėsi kairiajame krante (žemutinė gyvenvietė Unterflecken). Per Brandenburgą ėjo senasis vieškelis pamariu į Karaliaučių, vėliau paverstas svarbiu plentu. 1425 Brandenburge veikė mokykla, buvo 3 malūnai. 1454, 1456, 1520, 1676 siautė gaisrai. XVI–XVII a. Brandenburgo miestas garsėjo žuvų, laivų ir maisto produktų turgumi. 1513 Kryžiuočių ordino didysis magistras Albrechtas suteikė Brandenburgo miestui prekybos teisę. 1652 Friedrichas Wilhelmas I suteikė miesto teises. Jo herbu tapo raudonas Brandenburgų giminės erelis. Nuo XVII a. įrenginėtas Brandenburgo uostas, iškasta nauja upės vaga tiesiog į marias, įrengti molai, prie miesto prijungta buvusi sala upės žiotyse. 1939 buvo 1596 gyventojai, tankiai užstatytas uostamiestis, Brandenburgo miesto pakraščiuose – pieninė, garo bei vėjo malūnai, priešpilyje – valstybinio dvaro sodyba. Sovietmečiu Brandenburgas sunyko, senosios kapinės sunaikintos, 1994 dar buvo išlikę senõsios Brandenburgo bažnyčios bokšto griuvėsiai. Brandenburgo miesto vietoje anksčiau buvusi prūsų gyvenvietė, kronikininko minima Pocarwe, Pokarben, jos pavadinimas veikiausiai kilęs iš prūsų Pokarb-in- ir sietinas su prūsų vietovardžiu Pokerb-inn (liet. Pa-kirbiai). Plg. dar netoli esantį Karbių kaimą, prūsų vandenvardžius Carbeyne, Karbain, Livos intakai, kurie sietini su lietuvių kirba – klampynė, liūnas, dakų kerba – pelkėta vieta ir lietuvių upėvardžiu Kerb-ẽsas.

L: Borchert F. Burgenland Preußen. 1987.

Valdemaras Šimėnas

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Brandenburgo pilies vaizdas, XVII a. / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684

Iliustracija: Brandenburgo uostas ir bažnyčia, XX a. pradžia / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Brandenburgo pilies bažnyčios liekanos, 1990 / Iš Borchert F. knygos „Burgenland Preussen“. München-Wien. 1987