Brandenburgo pilis
Brándenburgo pils. Pirmoji pilis buvo medinė ir sutvirtinta žemių pylimais. Upės žiotys pasirinktos neatsitiktinai. Tai strategiškai svarbi vieta – ji pusiaukelėje tarp dviejų stiprių Balgos ir Karaliaučiaus pilių. Iš čia buvo tęsiamas Notangos nukariavimas. Tačiau po metų varmių vadas Glapas Brandenburgo pilį apgulė ir sunaikino. Mediniuose pilies kuoruose besiginantiems pilies gyventojams išsigelbėti padėjo iš Karaliaučiaus atplaukę laivai. 1267 pilis atstatyta, šį kartą mūrinė. Iki 1290 ji buvo gerokai sustiprinta ir tapo vienu iš svarbiausių Aismarių uostų. Pilį juosė gilus, užtvenktas ir visą laiką pilnas vandens griovys. Pilis turėjo koplyčią, uždarą kiemą, aukštą mūrinį bokštą, kuris kartu buvo ir uosto švyturys. Brandenburgo pilies komtūrui 1379 imperatorius Karolis IV perdavė šv. Kotrynos relikvijas. Jos buvo saugomos pilyje. Kelionės į šventąsias vietas metu 1400 Brandenburgo pilyje buvo apsistojusi Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo žmona. 1415–1422 pilyje kalintas buvęs Ordino didysis magistras Heinrichas Plauenas. Vykstant Trylikos metų karui, pilis apgriauta. Iki 1499 čia buvo įsikūręs Ordino riterių konventas, vėliau rezidavo krašto valdytojas, buvo teismas, administracija. 1520 miestų karo metu pilis sudeginta, bet 1525 atstatyta. Apie 1776 pilis apleista ir ilgainiui sugriuvo. 1800–1820 griuvėsiai buvo išrinkti. Iki šiol išliko tik pilies priešpilis. 1887 pilies vietą archeologiškai tyrinėjo architektas ir konservatorius C. Steinbrechtas. Priešpilyje Ordino laikais buvo svečių namai, gyvenamosios ir ūkinės patalpos, arsenalas, arklidės ir tvartai. Vėliau, po dažnų perstatymų, priešpilis tapo krašto valdytojo rezidencija. Iš to laikotarpio likęs nuo plento pusės klasicistinio stiliaus su kolonomis priestatas su išėjimu į sodą. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusi vietos ūkio administracija, dalis pastato buvo gyvenama. 1985 prakiuro stogas. Laiku nepasirūpinus, jis pradėjo irti, sugriuvo antro aukšto laiptinė. 1995 griūvantį namą apleido paskutiniai gyventojai. Pilį norėta restauruoti, bet dėl lėšų stokos darbai nebuvo pradėti. 1977 šalia pilies rasta X–XIII a. senovės gyvenvietė. Ją žvalgė V. Kulakovas. Gyvenvietė užima 60×30 m plotą. Rasta žiestos keramikos.
Valdemaras Šimėnas
Vilius Pėteraitis
Martynas Purvinas
Iliustracija: Brandenburgo pilies situacijos planas Kryžiuočių ordino laikais / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio