„Aukuro“ draugijos biblioteka
„Aukuro“ draugjos bibliotekà, uostamiesčio lietuvių kultūriniam švietimui skirta „Aukuro“ draugijos biblioteka. Veikė 1926–1939 Klaipėdoje. Iš pradžių išlaikoma iš narių mokesčio ir rėmėjų pašalpų, nuo 1937 turėjo nevalstybinės viešosios bibliotekos teises ir gavo valdžios paramą. Kaupė universalų ir lituanistinį Mažajai Lietuvai skirtos literatūros fondus. Jie komplektuoti perkant ir gaunant knygų dovanas, nuo 1937 literatūrą tiekė valstybė. Vienas reikšmingiausių papildymų –kultūros istoriko Anso Bruožio 716 tomų lituanistinių leidinių palikimas. 1939 bibliotekoje buvo apie 7300 tomų lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis. Turėjo kortelių katalogą, skaitytojams išduodavo bilietus. Bibliotekoje veikė skaitykla ir Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojų archyvas. 1939 biblioteką lankė 700 skaityklos ir 200 abonemento skaitytojų. Bibliotekai vadovavo draugijos valdybos sudėtyje buvusi Knygyno komisija, bibliotekininkais dirbo Lidija Bajoraitė, Motiejus Budriūnas, Vytautas Jauniškis, Ernstas Emilis Kraštinaitis, Pr. Lipkė, Eduardas Korniakas, Trūdė Bumbulienė. Vokietijai užėmus Klaipėdą, „Aukuro“ draugijos biblioteka buvo uždaryta, padaryta krata ir iš fondų pašalintos „nevokiškos dvasios“ knygos. Tai, kas liko, pavyko atgauti ir atgabenti į Lietuvos Respubliką.
Domas Kaunas
Iliustracija: „Aukuro“ draugijos bibliotekos (vadinamos knygynu) antspaudas ant senųjų knygų