aikštė

aikšt, neužstatyta gyvenvietės dalis. Seniausios aikštės buvo prekybos (ten vykdavo turgūs, aplink stovėdavo krautuvės bei prekybos eilės) ir visuomeninio gyvenimo centras; prie aikštės statytos bažnyčios, administraciniai pastatai. Vėliau miestuose atsirado reprezentacinės aikštės su želdynais, paminklais ir kitais akcentais. Kryžiuočių ordino įkurtose gyvenvietėse, juosiamose gynybinių sienų, vyravo taisyklingo plano stačiakampės aikštės (pvz., Klaipėdos senamiesčio branduolys). Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1701 karalystės, laikais Mažosios Lietuvos miesteliuose klostėsi įvairesnės aikštės, dažnai svarbesnių kelių sankryžoje (pvz., Rusnėje). Svarbesniuose miesteliuose būdavo po kelias aikštes prekybai ir kitiems poreikiams (Priekulėje buvo 3 turgaus aikštės: gyvulių, žuvų ir javų) su turgaus halėmis ir kitais pastatais. Prekybai buvo skirtos ir praplatintos gatvės (Turgaus g. Klaipėdoje). Miestelių aikštėse būdavo statomos užeigos, restoranai, susirinkimų salės. Kartais aikštėje statydavo bažnyčią (Pilkalnyje, Širvintoje, Įsrutyje), rotušę (Alnoje). Mažosios Lietuvos gyvenviečių aikštės pasižymėjo vaizdingais ir kapitališkais aplinkiniais pastatais, tvarkinga įranga (akmens grindiniai, nuotakos vandeniui).

Martynas Purvinas

Iliustracija: aikštė Darkiemyje, 1998

Iliustracija: aikštė Darkiemyje, 1998

Iliustracija: aikštė Kaukėnuose, 1995

Iliustracija: aikštė Katyčiuose, 1993