Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Alna 1

miestas Vėluvos apskrityje, Ašvinės (vok. Swine) ir Alnos upių santakoje.

Alnà 1 (vok. Allenburg; rus. Družba), miestas Vėluvos apskrityje, Ašvinės (vok. Swine) ir Alnos upių santakoje, 14 km į pietus nuo Vėluvos ir 18 km į šiaurę nuo Girdavos. Užgrobtos nadruvių pilies vietoje 1256 kryžiuočiai pastatė pilį, kurią 1260 nadruviai sugriovė. 1272 Vokiečių ordinas statė pasienio įtvirtinimus Wildhaus, vėliau sugriautus prūsų sukilėlių. Santakoje 1384 Ordinas įkūrė gyvenvietę. Iš Ordino didžiojo magistro Konrado von Jungingeno 1400 gavo 54 ūbus žemės ir Kulmo teises. 1406 pradėta statyti bažnyčia. 1409 įkurta pirmoji mokykla. Per Trylikos metų karą Alnos pilis bei įtvirtinimai buvo sugriauti. 1709–1711 siautė maras bei badas, po kurio beliko 11 gyventojų. XVII–XIX a. pro Alną tiestas laivybinis Mozūrų kanalas. 1939 buvo 2694 gyventojai, gerai išlikusi seniausia Alnos dalis (stačiakampio plano maži kvartalai, apjuosti sienų žiedo), senosios nadruvių, vėliau kryžiuočių pilies vieta Zickelberg (upės kairiajame krante į pietvakarius nuo Alnos), dar vienas piliakalnis upės dešiniajame krante į šiaurės vakarus nuo bažnyčios. Po 1945 bažnyčia buvo paversta sandėliu, apgriauta. Katalikų koplyčia taip pat suniokota. Senosios Alnos beveik neliko – 1994 buvo tik pavieniai pastatai ir griuvėsiai buvusio miesto apleistuose kvartaluose. Vietovardžio kilmė vandenvardinė – iš upėvardžio Alna.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Alnos miesto turgaus aikštės dalis ir bažnyčios, atstatytos po 1914, bokštas, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo