zylės

zýlės, žvirblinių paukščių (lot. Passeriformes) būrio, zylinių (lot. Paridae) šeimos atstovai. 65 rūšys. Paplitusios Europoje (ir Mažojoje Lietuvoje), Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Kūno ilgis 10–20 m, masė 7–25 g. Snapas trumpas, stiprus. Sparnai trumpi, apvalūs. Plunksnos purios. Kojos stiprios, su riestais nagais. Gyvena miškuose, krūmuose, rečiau nendrynuose. Vikriai laipioja medžių šakomis. Minta vabzdžiais, gyvūniniu maistu, sėklomis, uogomis, lankosi lesyklose. Lizdą suka uoksuose, inkiluose, namų plyšiuose, rečiau ant medžių šakų, jį iškloja samanomis. Deda dažniausiai 6–10 kiaušinių. Peri 13–14 dienų, jaunikliai išskrenda iš lizdo po 17–20 dienų. Lietuvoje (su Klaipėdos kraštu) aptinkamos 9 rūšys: didžioji zylė (lot. Parus major), juodoji zylė (lot. Parus ater), kuoduotoji zylė (lot. Parus cristatus), paprastoji pilkoji zylė (lot. Parus palustris), šiaurinė pilkoji zylė (lot. Parus montanus), mėlynoji zylė (lot. Parus caeruleus), žydroji zylė (lot. Parus cyanus), ilgauodegė zylė (lot. Aegithalos caudatus) ir ūsuotoji zylė (lot. Panurus biarmicus). Kai kurios rūšys žiemoja Lietuvoje (ir Klaipėdos krašte). Pavasarinių, ypač rudeninių migracijų metu, galima pamatyti didelius zylių pulkus Kuršių nerijoje, čia vasarą suka lizdus įvairių rūšių zylės. Ventės rago ornitologijos stotyje 1938 apžieduota 3 211 juodųjų, 1185 ilgauodegių, 740 mėlynųjų ir 397 didžiųjų zylių. Joje 1935 stebėta ypač daug juodųjų, mėlynųjų ir paprastųjų pilkųjų zylių.

L: Ivanauskas T. Lietuvos paukščiai, t. 3. V. 1964.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Zylės