Zygmunt Rysiewicz

Zigmuntas Risevičius, XX a. lenkų kalbininkas.

Rysiewicz Zygmunt (Zigmuntas Risèvičius) 1911 I 5 Krosnoje 1954 IV 14 Varšuvoje, lenkų kalbininkas. J. Kuryłowicziaus mokinys. 1929–1933 Lvovo universitete studijavo filosofiją ir lenkų literatūrą. Filologijos (1935) habilituotas dr. (1948). Antrojo pasaulinio karo metu dirbo Lvove. Po Antrojo pasaulinio karo tobulinosi Paryžiuje, 1945 grįžo į Lenkiją, 1946 pradėjo dirbti Krokuvos, nuo 1948 Varšuvos universitete; 1949 profesorius, ten dėstė kalbotyrą. Nuo 1938 (ir nuo 1953) Lenkijos mokslų akademijos narys. Specializavosi lyginamojoje kalbotyroje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tyrė baltų (ir senųjų prūsų) ir slavų kalbinius ryšius: O praojczyznie słowian 1936 [Apie slavų protėvynę]; Kaszubskie nen i formacje pochodne, 1937 [Kašubų kalbos nen ir išvestiniai žodžiai]; Z morfologii przymiotników w bałtyckim i słowianskim. 1. Formacje z sufiksem -ko-, 1937 [Iš baltų ir slavų kalbų būdvardžių morfologijos. 1. Forma su sufiksu -ko-]; O pewnych zmianach funkcji przypodkowych, 1937 [Apie tam tikrus nenumatytus funkcijų pasikeitimus]; L’accentuazione dell’antico prussiano, 1939 [Senprūsių kalbos akcentuacija].

L: Kuryłowicz J., Wstęp do Zygmunt Rysiewicz, Studia językoznawcze, Wrocław 1956 (bibliografija); Urbańczyk S., Rysiewicz Zygmunt // PSB. T. 33 (1991).

Rafal Witkowski