žvejų draugijos

žvejų šakinės organizacijos, kuriose buvo sprendžiami profesiniai, socialiniai ir kiti klausimai.

žvej draugjos, žvejų šakinės organizacijos, kuriose buvo sprendžiami profesiniai, socialiniai ir kiti klausimai. Žinomos nuo XIX a. II pusės. 1872 Altonoje įsteigta Vokietijos žvejų draugija Prūsijoje turėjo daugiau kaip 200 padalinių (Karaliaučiuje, Labguvoje, Klaipėdoje ir kitur). Klaipėdos krašto padalinyje ji atstovavo 10 vietinių žvejų draugijų, kurios dažniausiai buvo kiekviename kaime (Juodkrantėje, Drevernoje, Karklėje ir kitur). Per metus Juodkrantėje vykdavo 3–4 draugijos susirinkimai. Vokietijos žvejų draugijos padalinys Klaipėdoje (vadovas Schultzas) rūpinosi žvejybos įrangos įsigijimu, žvejų gyvybės ir laivų draudimu, pagelbėjo ištikus nelaimei, sprendė kitus klausimus. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos (1923), padalinio ryšys su centru Altonoje silpo. 1933 draugijai vadovavo Laurynas Michaelis (Lawrentew Michel). Dar 1930 ekonominės krizės metu draugija pradėjo bendradarbiauti su naujai įsteigtos lietuvių Klaipėdos žvejų draugijos padaliniu. Pastarasis tarpininkavo derinant bendrus žvejų interesus ir kita. Lietuvių žvejų draugijos steigimo iniciatorius Klaipėdos krašte buvo Juozas Zabielavičius (1900–1990). Jis su pagalbininkais 1934 Klaipėdoje įkūrė Klaipėdos krašto žvejų ir pelkininkų draugiją (vienijo daugiau kaip 300 žvejų ir 70 pelkininkų). Ji rūpinosi žvejybinės įrangos, žaliavos pirkimais, skatino savitarpio pagalbą, prisidėjo prie iniciatyvos statyti pirmą žuvies perdirbimo fabriką su šaldytuvu produkcijai, įkūrė vartotojų kooperatyvą Gerovė. J. Zabielavičiaus pastangomis buvo rengiamos žvejų regatos Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje, Karklėje, žvejų sueigos Melnaragėje, Giruliuose. Draugijos veikla nutrūko 1940.

L: Randomanskis A. Mažosios Lietuvos žvejyba. K., 1924; Didelis mūsų pajūrio žvejų suvažiavimas Kintuose // Ūkininko patarėjas. 1938 liepos 28; Aleknavičius B. Laiškai iš praeities // Klaipėda, Gilija. 2005; Bacevičius E. Žvejų susibūrimai turi ilgametes tradicijas // Šilainės sodas. 2007, nr. 19 (42).

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Pirmasis žvejų suplaukimas Rusnėje – profesinė ir kultūros šventė. Į ją laivais atvyko Melnragės, Karklininkų (Karklės), Stariškės, Lūžijos, Drevernos, Svencelės, Minijos, vietoje prisijungė Pakalnės, Skirtvytės ir Vorusnės žvejai, 1937 VII 4 / Iš Domo Kauno rinkinio

Pirmasis žvejų suplaukimas Rusnėje – profesinė ir kultūros šventė. Į ją laivais atvyko Melnragės, Karklininkų (Karklės), Stariškės, Lūžijos, Drevernos, Svencelės, Minijos, vietoje prisijungė Pakalnės, Skirtvytės ir Vorusnės žvejai, 1937 VII 4 / Iš Domo Kauno rinkinio