žuvėdriniai

žuvdriniai, žuvėdros (lot. Sternidae), sėjikinių paukščių (lot. Charadriiformes) šeima, kuriai priklauso vidutinio ir mažo dydžio (20–56 cm ilgio) paukščiai su ilgais, siaurais ir smailiais sparnais bei giliai iškirpta uodega; snapas plonas, smailus, be kabliuko; kojos trumpos, plonos, su tarpupirščių plėvėmis. 45 rūšys. Dauguma rūšių paplitusios tropinio klimato, kai kurios – vidurio platumų klimato juostose. Gyvena pajūriuose ir vidaus vandenų pakrantėse. Minta žuvimis ir vandens bestuburiais. Veisimosi metu gyvena kolonijomis. Deda 2–3 margus kiaušinius. Mažojoje Lietuvoje gegužės–rugsėjo mėnesiais aptinkamos 8 rūšys. Labiausiai paplitusi upinė žuvėdra (lot. Sterna hirundo). Kūno ilgis apie 35 cm, masė 100–120 g. Viršugalvis juodas, nugara ir sparnai šviesiai pilki, krūtinė ir pilvas pilkšvi. Išskrenda rugpjūčio–rugsėjo, parskrenda balandžio mėnesį. Gyvena didelėmis santalkomis įvairiuose vandenyse. Lizdą suka smėlėtoje pakrantėje, neužžėlusiose salose. Deda 2–3 rusvus ar žalsvus kiaušinius su tamsiomis dėmėmis. Peri 23–24 dienas. Jaunikliai šviesiai rusvi, skersai dryžuoti, lesinami vandens bestuburiais. Prižėlusiuose vandenyse daug juodųjų žuvėdrų (lot. Chlidonias niger). Upių ir ežerų pakrantėse kartais peri mažoji žuvėdra (lot. Sternula albifrons). Traukimo metu pasitaiko poliarinė, arba ilgauodegė (lot. Sterna paradisaea), margasparnė (lot. Thalasseus sandvicensis) ir plėšrioji (lot. Hydroprogne caspia, yra didžiausia: kūnas apie 50 cm ilgio, masė apie 500 g) žuvėdra. Retai peri baltasparnė (lot. Chlidonias leucopterus) ir baltaskruostė (lot. Chlidonias hybridus) žuvėdra. Ventės rago ornitologijos stotyje 1929–2004 apžieduota 1320 upinių, 468 juodosios, 431 mažoji, 6 poliarinės ir 2 baltasparnės žuvėdros. Klaipėdos krašte žuvėdros (kaip ir kirai) vadintos mėvėmis (iš vok. Möwe – žuvėdra, kiras).

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Ilgauodegė žuvėdra / Iš Tado Ivanausko knygos „Lietuvos paukščiai“, t. 1