Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Zipfelberg

Smailės kalnas, kalva Sembos pusiasalyje, prie Didžiųjų Kuršių, 8 km į pietus nuo Rūsių

Zipfelberg, Smailės kalnas, kalva Sembos pusiasalyje, prie Didžiųjų Kuršių, 8 km į pietus nuo Rūsių; aukštis 60 metrų. Iki 1899 pietinėje kalno dalyje buvo 3 m aukščio mergelio kolona (iš čia Zipfelbergo pavadinimas), kuri nugriuvo. Zipfelbergo papėdėje buvo jūros žvejų uostelis. Apačioje iš jūros pusės gausu įgriuvų, didelių nuošliaužų, riedulių sankaupų; nuošliaužų vietose atsiveria atodangos, matosi nuosėdinių uolienų sluoksniai, t. p. gintaringi mėlyno molio (mergelio) ir rudosios anglies klodai. Zipfelbergas susidarė iš terciaro nuogulų ir paskutinio poledynmečio pakraštinių moreninų darinių: molių, priemolio, smėlio, žvirgždo ir riedulių. Kalno papėdės paplūdimys gelsvai rudas dėl jo sudėtyje esančio diliuvinio smėlio, padengto geležies dioksidu. Anksčiau dažnos nuošliaužos neleido šlaitams apaugti krūmais ir medžiais. Šalia yra vadinamosios Rožių (vok. Rosenschlucht) ir Ryto (vok. Morgenschlucht) nuošliaužos; pavadinimai kildinami nuo erškėtrožėmis apaugusių plotų, kurie vasaros rytą jūros vandenyje atsispindėdavo raudonai. Rytinėje kalno pusėje, giliau pusiasalyje, tarpeklyje buvo 6,5 km ilgio upelis Lachsenbach, kurio ištakos yra 60 m aukštyje, dėl to jis buvo vandeningas ir sraunus. Apie 1920 Zipfelbergas, kaip ir visas Sembos pusiasalio pajūris su jame esančiais gamtiniais dariniais, paskelbtas gamtos paminklu; įsteigtas gamtos parkas. Šalia Zipfelbergo buvo pasivaikščiojimų takas, apžvalgos aikštelės. Ilgainiui kalno šlaitai apsigludino ir apaugo medžiais, tik atskirose vietose po audrų atsiranda nuošliaužos.

Egidijus Bacevičius