Žiokai

Žioka, Šakiai (vok. Schaaken; Liska-Schaaken, rus. Nekrasovo; Kirche Schaaken, rus. Žemčužnoje), pilis, bažnyčia ir papilės kaimas netoli Kuršių marių pietinės pakrantės, 22 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus, 27 km į šiaurės vakarus nuo Labguvos, 7 km į rytus nuo Pavandenės. Bažnyčios valda Kirche Schaaken nutolusi 1,5 km į pietryčius nuo pilies; tarp jų išsidėsčiusios Žiokų Liskos (Liska-Schaaken) sodybos. Vietovė Soke pirmąkart paminėta 1258 tarp Sembos vyskupo ir Kryžiuočių ordino sudarytame žemės padalijimo dokumente, pagal kurį joje buvusi sembų pilaitė (Žiokų pilis; pasak vėlesnių šaltinių, vadinta Schoka) priskirta Ordino valdoms. Petras Dusburgietis 1262 mini Žiokų valsčių (territorium Scoken). Apie 1270 per prūsų sukilimą Semboje pilaitė stojo sukilėlių pusėn. Numalšinus sukilimą, buvo užimta Ordino ir perstatyta. 1299 dokumente, kuriame Karaliaučiaus komtūras išvardija per kitą sukilimą (1295) ištikimais likusius vitingus Semboje, paminėta vietovė Schokin (kituose nuorašuose Schokym) ir joje buvęs vitingas Muslite (Muskte, Muszkte). Iš Žiokų pilies buvo administruojama Karaliaučiaus komtūrijai pavaldi sritis, XIV a. šaltiniuose (1328, 1338, 1362, 1370) vadinama Schaakenschen. 1331 paminėtas šios srities Ordino ūkio prižiūrėtojas (vok. Kämmerer zu Schaaken) liudija, kad jau XIV a. Žiokai virto seniūnijos centru. Nuo 1397 t. p. minėti Žiokų pilies viršininkai (vok. Pfleger). XIV a. greta pilies susiformavo jos reikmes aptarnavusi gyvenvietė (1398 paminėti kepėjas, mėsininkas, 2 batsiuviai, siuvėjas, daržininkas, pirklys, 2 karčemninkai). Į pietryčius nuo jos atskiroje valdoje (vėliau vadintoje Kirche Schaaken) buvo įrengta bažnyčia (kunigas paminėtas jau 1320; bažnyčia ne sykį perstatyta). Prie pat marių plėtojosi kaimas Žiokvitė, kurio gyventojai užsiėmė žvejyba ir smulkia prekyba. 1525 Žiokvitės pilis buvo trumpam patekusi į sukilusių valstiečių rankas. Po Ordino valstybės panaikinimo Žiokai virto Prūsijos kunigaikštystės valsčiaus centru (liko ir Žiokų seniūnija). 1540 papilės gyvenvietėje (vorm hawse Schocken) buvo apmokestinta 1 samdinė ir 21 sodybos savininkas, tarp kurių daug amatininkų, karčemninkas; tais pat metais joje minėta 11 prūsų daržininkų. Pasak šaltinių, 1569 Žiokų bažnyčioje kunigas laikė pamaldas padedamas vertėjo į prūsų kalbą. Žiokų pilis (1606 smarkiai nuniokota gaisro) XVIII a. pradžioje virto domenų valsčiaus centru. XVIII a. pabaigoje jam priklausė 2 palivarkai (vienas jų buvo išnuomuotas) ir 27 kaimai su 387 ugniakurais.

Patys Žiokai (Schaken) 1785 susidėjo iš 3 vietovių: 1. Žiokų domeno – senosios pilies, karališkojo valsčiaus palivarko ir jam priklausančio vėjo malūno; 2. Žiokų Liskos – valstiečių kaimo; 3. Žiokų bažnyčios vietovės su bažnyčiai tarnaujančiųjų būstais ir domenų valsčiui priklausančia bažnyčios karčema; iš viso 18 ugniakurų. 1752 Žiokai tapo landrato administruojamos apskrities, rinkusios mokesčius buvusiose Fischhauseno, Žiokų ir Neuhauseno valsčiuose, centru. Reformuojant apskritis, 1815 įsteigta nauja Žiokų apskritis, tačiau 1818 Žiokų parapijos teritorija buvo įtraukta į Karaliaučiaus kaimiškąją apskritį. 1831 domeno ir greta buvusio kaimo teritorijoje fiksuota 15 amatininkų, 41 samdinys – iš viso 430 gyventojų. Žiokų domenas XIX a. liko valstybės nuosavybė, 1852 jo teritorijoje gyveno 185 gyventojai; 8 dešimtmetyje jam priklausė 591,3 ha žemės, veikė alaus bravoras. Domenas buvo nuomojamas iki pat 1944. Žiokų Liskoje 1852 buvo 105 gyventojai. XIX a. viduryje suformuota Žiokų domeno dvaro apygarda ir Žiokų Liskos kaimo bendruomenė – abi priklausė 1874 įsteigtam Žiokų valsčiui. Žiokų bažnyčios vietovė iš pradžių nepriklausė nei vienai iš 2 apygardų, tačiau 1893 buvo prijungta prie Žiokų Liskos. Dvaro apygardoje 1905 buvo 9 gyvenamieji namai, 171 gyvyntojas (4 katalikai), 1910 – 161 gyventojas. Iš dalies jos teritorijos 1910 sukurta atskira Jägertalio dvaro apygarda. Kaimo bendruomenėje 1905 buvo 35 gyvenamieji namai, 301 gyventojas (1 katalikas; įskaitant bažnyčios gyvenvietę su 9 gyvenamaisiais namais ir 69 gyventojais), 1910 – 339 gyventojai. 1928 Žiokų domeno dvaro apygarda buvo prijungta prie Žiokų Liskos kaimo bendruomenės. Pastarojoje 1933 užrašyta 524, 1939 – 567 gyventojai. 1939–1945 priklausė Sembos apskričiai. Žiokų pilis, bažnyčios sienos ir gyvenvietės urbanistinė struktūra išliko.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Žiokų pilis / XVII a. graviūra iš Christopho Hartknocho knygos “Alt- und neues Preussen, oder Preussischer Historien zwey Theile”, 1684

Iliustracija: Išlikęs Žiokų senamiesčio pastatas, 1933 / Iš MLEA

Iliustracija: Išlikęs Žiokų senamiesčio pastatas, 1933 / Iš MLEA