Žibai

Žibai (vok. Szibben), 1941 įkurto Šilutės miesto viena dalių dalių, buvusi vietovė tarp Šilokarčemos ir Verdainės. Žibų pavadinimas (Szibben) bene pirmąsyk paminėtas 1796–1802 Schroetterio parengtame plane; juo buvo įvardyta ir XIX a. viduryje Šilokarčemos apskrityje įkurta kaimo bendruomenė. Pasak XIX a. pradžios šaltinių, Žibai laikytini 2 kaimų pavadinimų gretimine lytimi – Heide (liet. Šilas) ir Jonell Kindschen. Pastarasis atsiradęs anksčiau: jau 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose prie Verdainės paminėtas ūkio savininkas Andres Kyndtsch ir jo dalininkas Janus Kyntsch; 1684 Verdainės parapijos vizitacijos dokumentuose minėta vietovė Janell Kinsch. Vietovėje Heide pirmasis žinomas žemės užrašymas buvo 1614 Bartheliui Steppkei suteiktas sklypas namui ir daržui. Abiejų kaimų plėtotei didelę įtaką turėjo palanki geografinė padėtis – jie buvo išsidėstę prie senojo Tilžės–Klaipėdos kelio, iš vakarų pusės supami Šilo karčemų (1614 minėtos dvi), iš pietryčių – Verdainės bažnytkaimio. Jonell Kindschen buvo valstiečių kaimas: Šilokarčemos domenų valsčiaus apygardėlei Schultz Biethellis Creyß priklausiusiame kaime Janehl Kindtschen 1736 paminėtos 8 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos, 1785 Jonell-Kindschen minėtas kaip Įsruties apskrities Šilokarčemos valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 9 ugniakurais, 1821 čia minėtos 82 sielos. Vietovė Heide, iš pradžių buvo apgyvendinta daugiausia amatininkų: 1712–1717 Verdainės bažnyčios krikšto knygose minėta joje gyvenus 3 batsiuvius, puodžių, kinkinių gamintoją, siuvėją, kalvį, skrybėlininką, lino audėją, medienos tekintoją. 1785 Heide arba Szillas minėtas kaip Įsruties apskrities Šilokarčemos valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 11 ugniakurų; 1821 jis jau vadintas mišriuoju kaimu su 104 sielomis. XIX a. pradžioje jame veikė berniukų mokykla, 1844 įsteigta privati mergaičių, 1864 – aukštesnioji berniukų mokykla. Žibų-Šilokarčemos katalikų bendruomenė 1850 įsteigė Šilgalių filiją, kiek vėliau ji gavo savarankiškos parapijos statusą, 1854 pastatyta katalikų bažnyčia, 1864 įsteigta privati katalikų mokykla, 1905 pastatyti katalikų našlaičių prieglaudos namai. Nuo 1858 veikė Karlo Wilhelmo Sekunnos knygrišykla ir spaustuvė (Sekunnų įmonė), 1898 Sekunnos įkūrė pirmąją fotoateljė Apollo, apie 1860 A. Rudolphas Stahlis atidarė knygyną. 1852 Heyde kaime buvo 831 gyventojas. Dar labiau kaimas išaugo 1872–1875 nutiesus Tilžės–Klaipėdos geležinkelį ir Žibuose įrengus geležinkelio stotį. XIX a. viduryje Šilokarčemos apskrityje įsteigta Žibų kaimo bendruomenė 1874 buvo priskirta Šilokarčemos valsčiui. 1905 joje buvo 164 gyvenamieji namai, 1775 gyventojai (126 katalikai, 229 lietuviai, 40 žydų), 1910 – 1922 gyventojai. 1911 V 24 Žibai prijungti prie Šilokarčemos kaimo bendruomenės. Priklausė Verdainės parapijai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Žibai, 1995 / Iš Domo Kauno knygos „Aušrininkas“, 1996

Iliustracija: Žibai – Šilutės priemiestis, 2002