žalvario amžius

žálvario ámžius, bronzos amžius, laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus (1600–550 m. prieš Kristų). Skirstomas į 2 laikotarpius – senąjį (1600–1100 pr. Kr.) ir naująjį (1100–550 pr. Kr.). Žalvario amžiaus laikotarpiu pradėta naudoti metalą. Tai padarė įtakos įvairioms gyvenimo sritims: žemdirbystėje pradėtas naudoti plūgas, tekstilės gamyboje – vertikaliosios staklės, atsiskyrė amatai – atsirado metalo liejimas, kalvystė, puodininkystė. Iš bronzos buvo gaminami ginklai, darbo įrankiai, papuošalai. Žalvario amžiaus laikotarpiu išsiplėtė prekyba grynaisiais metalais (variu, auksu, cinku, sidabru, alavu), gintaru, kailiais, druska. Pirmieji bronzos dirbiniai prekybos keliais XVII a. pr. Kr. atkeliavo iš Viduržemio jūros kraštų ir Skandinavijos metalo apdirbimo centrų. Mainais už gintarą vakariniai baltai gaudavo bronzos ir aukso dirbinių (kirvių, durklų, apyrankių, žiedų ir kita), vario, alavo, stiklo žaliavų. Daugiausia dirbinių rasta palei Vyslos žemupį, Semboje ir Nemuno žemupio baseine, pajūrio ruože. Svarbiausios radimvietės: Nortikiai (Nortikių lobis), Rantavos ir Drabnavos pilkapynai; visi Semboje. Didžiąją radinių dalį sudaro ginklai (daugiausia kirviai), papuošalai, darbo įrankiai. Nortikių tipo kovos kirviai – vienintelis dirbinių tipas, perimtas iš vakarinių kaimynų. Jie ilgi, rombinio pjūvio, su skyle viduryje kotui, ornamentuoti 3–4 išilginiais grioveliais iš abiejų pusių. Daugiausia Vyslos žemupyje, Semboje, Vakarų Lietuvoje rasta trikampiai žalvarinių durklų ašmenys ir buožės (paplitusios Šiaurės Europoje); papuošalai, būdingi Vidurio ir Rytų Europos kraštams (daugiausia rasta Sembos pusiasalyje). Šernuose (Klaipėdos rajone) rasta žalvarinė hetitų dangaus dievo Tešubu statulėlė. II tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje importuotų dirbinių mažėjo. Kirvių ašmenys darėsi platesni, smeigtukų su įvijine galvute įvija buvo padaroma iš suplotos vielos, naudoti smeigtukai su cilindrinėmis gulsčiomis galvutėmis su auselėmis ties koteliu ir su pailga rantyta galvute. Žalvario amžiaus laikotarpiu Semboje, Priegliaus baseine, Užnemunėje bei pajūryje susidarė pilkapių kultūra. Mirusieji laidoti pilkapiuose nedeginti. Aplink kapą buvo sudedamas lygių akmenų vainikas, virš kapo sukraunamas akmenų sampilas. Neretai laidota tuose pačiuose pilkapiuose šalia protėvių. Vyslos žemupio dešiniajame krante ir Mozūrų ežeryne iš Vidurio Lenkijos atėjo Lužitėnų kultūra. Naujajame laikotarpyje be atvežtinių plito ir vietinių dirbinių tipai. Metalo žaliava patekdavo iš Bohemijos, Vidurio Slovakijos, Vidurio Vokietijos ir Rytų Alpių. Tuo laikotarpiu padaugėjo papuošalų ir darbo įrankių, sumažėjo ginklų. Būdingi dirbiniai – bronziniai pjautuvai ir įmoviniai kirviai, įvairūs papuošalai, daugiausia randami ir kapuose. XIX a. Fischhauseno apylinkėse rastas lobis: 64 pjautuvai, 11 ietigalių, 7 įmoviniai kirviai, 36 apyrankės, didelis vario gabalas. Nuo VIII a. atsirado naujos formos žąslai, raketės pavidalo smeigtukai, ažūrinės pakabėlės, spalvoto stiklo karolių ir kita. Randama gintarinių karolių, pakabukų, neapdirbto gintaro gabalų. Nuo VII a. pr. Kr. vidurio radiniuose pastebimi žymesni pokyčiai: randamos apyrankės su trimitiniais galais, išlenktais galais kalavijai bei gausūs papuošalai, kuriems būdinga įvijos, spiralinė ornamentika. Aptinkama radinių, kildinamų iš Italijos. Palaidojimams būdingi pilkapiai su vienu ar keliais akmenų vainikais. Mirusieji pradėti deginti, sudeginti kaulai supilami į duobę, vėliau į urną. Kai kuriuose kapuose rasta griautinių palaidojimų. Pilkapiai su degintiniais kapais urnose, uždengti akmenų sampilu, buvo iki 2 m aukščio, dažniausiai apjuosti 2–3, pasitaiko iki 10 akmenų vainikų. VI a. pabaigoje pasirodė urnos, kurių dangtis panašus į žmogaus veidą, vėliau jis perkeltas ant kriaušės pavidalo urnos kaklo. Kapuose urnos apdėtos plokščiais akmenimis. Urnos ypač būdingos Vyslos žemupiui. Žalvario amžiuje svarbus verslas tapo gyvulininkystė ir lydiminė žemdirbystė, be jų dar verstasi žvejyba, medžiokle ir kita, buvo paplitęs verpimas ir audimas. Atsirado įtvirtinti piliakalniai.

L: Mažoji Lietuva, t. 1. New Yok, 1958; Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. V., 1995