Ylavos apskrities upės ir ežerai.

upės, ežerai ir jų vardų kilmė.

Ylavõs apskritiẽs ùpės ir ežera. Stablaukių aukštumos sudaro visų Ylavos upių takoskyrą, nuo kurios visos upės teka į šiaurę (Frišingo intakai) arba į pietus (Alnos ir Paserijos intakai), bet visų vandenys tiesiogiai ar aplinkiniais keliais suteka į Aismares. Iš Seilavos liūnynės išteka ilgiausia Ylavos upė Frišingas (88 km ilgio), 60 km tekanti per apskritį, kur į ją įsilieja iš kairės: Rūselė su Marka, Bysleida, Pasmara su Kaukstera ir Stradiku, o iš dešinės: Strėna bei Marka (Frišingo upyno žemėlapį). Ylavos pietryčiuose keletą kilometrų teka Alna. Iš Ylavos išteka jos intakas Elmona. Pietuose išteka Dravanta bei Valška. Archajiniai Ylavos upių vardai Arsė, Dravanta, Elmona, Seilava, Stradikas liudija apie pranotangų įsikūrimą ir gyvenimą Ylavos teritorijoje seniausiais laikais, o upėvardžiai Bysleida, Kaukstera, Knyvytė, Liva, Lauta, Marka, Pantenava ir Strėna liudija notangų sėslumą jų pirmykštėse žemėse. Ylava nėra ežeringas kraštas. Didžiausias Varškaičių ežeras (25 ha, 80 m virš jūros lygio) netoli Ylavos miesto. Dar minėtini: Bartelio ežeriukas (15 ha) ir Ilgasis ežeras (vok. der Lange See, 20 ha).

Vilius Pėteraitis