Frišingas

Fršingas (vok. Frisching; rus. Prochladnaja), upė Notangoje-Varmėje, Aismarių baseine. Ilgis 77 km, baseino plotas 1170 km². Išteka iš Seilavos liūnynės, 1 km į šiaurės vakarus nuo Stakaimio, teka į šiaurės vakarus pro Ūdravangį, Lautą, Gesavą, Toravą, Bajorus, Kobuilbūdžius, įteka į Aismares ties Brandenburgu. Frišingo žemupys ir žemumos vandenys dar vadinamos Undenava. Intakai: Bysleida, Pantenava, Stradikas (visi kairieji), Marka (dešinysis). Baseino reljefas – moreninė lyguma su nuolydžiu į šiaurės vakarus, pietinės baseino dalies – smulkiai kalvotas. Baseino miškingumas 13%, pelkėtumas 4%. Nuo ištakų iki Bysleidos žiočių ir nuo Pantenavos iki žiočių slėnis neryškus. Jo plotis 0,1–0,8 km, gylis 3–6 m, vietomis 8–12 m. Yra iki 21 m aukščio skardžių. Aukštupys reguliuotas, likusiame ruože vaga vingiuota, plotis 4–12 m, žiotyse – iki 40 m, gylis 0,5–2 m, prie žiočių – 3 m. Vidutinis nuolydis 1,32 m/km. Srovės greitis 0,3 m/s, seklumose – 0,9–1 m/s. Vandens lygio stebėjimai pradėti XIX a. II pusėje. Vandens matavimo stotys veikė: Toravoje (30-asis km) 1901–04, Kobuilbūdžiuose (14-asis km) 1889–1958, Brandenburge (žiotyse) 1886–1893. Būdingas Frišingo vandens režimo bruožas – pavasario potvyniai ir lietaus poplūdžiai (amplitudė 2,4–3,3 m). Debitas ties Kobuilbūdžiais: vidutinis metinis – 6,94, maksimalus pavasario potvynio – 85,4 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse – 8,63 m³/s. Scriptores rerum Prussicarum minimas upėvardis Vrisching galėjo būti suvokietinta baltų-prūsų lytis Virs-ing, kildintina iš išplėstos -s- formantu Vir-/Ver- šaknies, reiškiančios vandenį, upę, versmę. Plg. lietuvių vyrius – vandens sūkurys upėje, albanų virua – sraunus (kalnų) upelis.

Vilius Pėteraitis

Algirdas Rainys

Iliustracija: Frišingo upė prie Toravos / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Žemėlapis. Frišingo upynas