Ylavos apskrities gyventojai

gyventojų pavardės, jų kilmė.

Ylavõs apskritiẽs gyvéntojai:

a) prūsiškomis pavardėmis. Dar Ordino laikais gyveno daugiausia prūsai notangai. Kaime tik prūsiškai kalbėta per visą ordino valdymą. Stiprūs notangų telkiniai buvo ir po Reformacijos įsigalėjimo. Hercogas Albrechtas ragino išversti katekizmą į prūsų kalbą. Bažnyčiose vokiškai sakomus pamokslus vertėjai versdavo į prūsų kalbą. Ji nyko, tad apie 1700 tik senų žmonių bevartota. Prūsų notangų paveldas liko asmenvardžiuose ir vietovardžiuose. Žymiausias notangų vadas buvo Monts (vok. Monte), Vokiečių ordino pakrikštytas Henricus vardu, žinomas kaip Herkus Monte, liet. Herkus Mantas. Nuo XIII iki XVII a. šaltiniuose paliudyta šimtai prūsų notangų kilmės asmenvardžių. Štai keletas pavyzdžių su lietuviškais atitikmenimis: Bittenike: liet. Bitėnas, Bitins (V. Kalvaitis, toliau VK); Braxein: liet. Brakšas; Globis: liet. Globys; Kalnein: liet. Kalnėnas; Kapote: liet. Kapatis (VK), Kapočius; Laudien: liet. Liaudynas; Lickote: liet. Likatis (VK); Maldene: liet. Maldenas; Narwike: liet. Norwyks (VK); Naude, Naudyne: liet. Naudžius; Sawgutte: liet. Saugutis, Sauga; Sedithe: liet. Sedatis (VK), Sėdys; Sekile: liet. Sekas; Stapane: liet. Staponas; Vanohr: liet. Vainoras, Klaipėdos krašte Weinors; Waykel(e): liet. Vaikelis, pavardė Vaikens; Waykose: liet. Vaikasas, Waikuzatis (VK); Wirtele: liet. Virtelis; Wissegaude: liet. Visgauda ir kiti. Paliudyti ir senesni notangų asmenvardžiai, tik prūsų vardyne užtinkami (be lietuviškų atitikmenų), pvz., Arnike, Austigaude, Glande, Glandien, Hannike, Kegil(e), Klaukine, Klauko, Lesgewang, Milgede (plg. liet. Mil-gaudas), Nabedyn(e), Perbande, Preymok(e), Sandyne ir kiti.

b) lietuviškomis pavardėmis. Iš naujesnių laikų yra nemažai lietuvių kilmės pavardžių, kurių atitikmenis rasime Viliaus Kalvaičio Lietuwiszkų Wardų Klėtelėj, pvz.: Aßmann (Aszmans), Bartsch (Barčas), Buß (Bušas), Bogdahn (Bagdonas), Bojahr (Bajors), Bowien (Bowyns), Butsch (Bučas), Dabinnus (Dabinus), Gause (Gauzas), Gedat (Gedatis), Gernuß (Girnus), Gerwien (Gerwyns), Karalus (Karalius), Kirschnick (Kirszinings), Maack (Makys), Naujoks (Naujoks), Nautsch (Naudžius), Passarge (Pasarga), Pietsch (Pycze), Plehn (Plėnus), Rieck (Rykis), Schwill (Žvilius), Seddig (Sėdys), Steputat (Steputatis), Tamschick (Tamsiks), Teweleit (Tėwelaitis), Trenck (Trinka), Waschke (Vaškys), Wasgindt (Wazgins), Wölk (Wilks), Ziplies (Cyplys) ir kiti.

c) vokiškomis pavardėmis. Nuo 1325 nežymi vokiečių banga atsikėlė į Notangą ir naujieji gyventojai minimi tik vardais: Albrecht, Bastian, Kaspar, Martin, Matthäus, Thomas ir panašiais. Vėliau atsirado pavardės, sudarytos pagal gyventojo išvaizdą: Dick, Klein, Braun, Weiß; pagal užsiėmimą: Bauer, Müller, Schmidt, Tischler, Schuster, Schneider, Schuhmacher, iš gyvūnijos, gyvulių: Bär, Biber, Fuchs; iš paukščių: Adler, Falke, Hahn, Huhn, Lerche, Rabe, Storch, Schwalbe; iš žuvų: Barsch, Hecht, Dorsch, Lachs ir panašios. Visos šios pavardės suteiktos atsikėlėliams į notangų kraštą, dažnai net notangams.

Vilius Pėteraitis