Ylava

Ylavà, Ýluva (vok. Preußisch Eylau; rus. Bagrationovsk), miestas, apskrities centras Karaliaučiaus krašte, Notangoje, Pasmaros upės dešiniajame krante, 35 km į pietus nuo Karaliaučiaus. 1325 minima Prusche Ilaw, 1343 Ilawia, 1419 Ilaw, 1492 Eilaw. Notangų pilies Yle (ar kulto vietos Heidenburg) vietoje 1325/1326 Vokiečių ordino riterio Arnolpho von Eylensteino statyta Ylavos pilis, magistrui Werneriui von Orselnai globojant. Pelkėta vietovė vadinta Yladia arba Prusche Ilaw. Manoma, kad pirmoji pilis, statyta apie 1325–1330, iš pradžių buvo medinė, o XIV a. II pusėje pastatyta mūrinė. Pilis buvo apsaugota natūralių gamtos kliūčių ir aplink iškastų griovių, sutvirtintų mūrinėmis sienomis (parchamais). Iš trijų pusių pilį supo Pasmaros upė. Vakarinėje pilies dalyje buvo menės su rūsiais. Prie pilies kūrėsi karčiamininkai, amatininkai, darbininkai. Komtūras Ortolfas von Trieras suteikė naujasėdžiams privilegiją prekiauti kasdienio naudojimo daiktais. Naujoji sodyba aprėpė tik 30 margų plotą. Jau 1348 minima bažnyčia, kuri pradėta statyti 1335 kiek atokiau nuo sodybos. 1336 prie pilies jau buvo gyvenvietė (vok. Lischke: prūsų liskis – stovykla, sustojimo vieta). 1348 čia būta 12 karčiamų, leista verstis amatais. Nuo žaibo gyvenvietė 1400 užsidegė. Vykstant Trylikos metų karui sukilę kareiviai gyvenvietę ir priešpilį 1455 vėl sudegino. 1505 apylinkėse siautė maras. Nuo 1514 čia vyko metinės mugės. 1520 gyvenvietę sudegino įsiveržę lenkų kariai. 1521 Ordino pilis parduota Fabiano von Lehndorffo šeimai ir perstatyta. Miesto teisės suteiktos 1585, leista rengti savaitinius turgus. 1600 buvo apie 1000 gyventojų. Ties Ylava 1807 II 7–8 įvyko Prūsijos bei Rusijos jungtinių pajėgų kautynės su Napoleono kariauna. Nė viena pusė mūšyje neįgijo žymesnės persvaros. Prieš 60 000 karių Napoleonas pasiuntė 70 000 žmonių kariuomenę. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III su šeima tada pasitraukė į Klaipėdą. Nors garsiose Ylavos kautynėse pirmiausia pasireiškė reformuojamos prūsiškos kariuomenės jėga, kuriai vadovavo Scharnhorstas, tačiau vėliau rusai labiausiai pabrėžė savo dalinių vaidmenį. Sovietai 1946 Ylavą pervardijo Bagrationovsku tame mūšyje Rusijos daliniams vadovavusio generolo Piotro Bagrationo garbei. Žuvusiems šiame mūšyje apie 50 000 karių (tarp jų buvo nemažai lietuvininkų) 1856 pastatytas paminklas Ylavos pietrytiniame pakraštyje. XIX a. Ylava paversta įgulos miestu, pietvakariniame pakraštyje pastatytos didelės kareivinės, įrengti pratybų laukai. Nuo 1819 Ylava – apskrities miestas. 1831 nutiestas plentas į Karaliaučių, 1866 – Karaliaučiaus–Ylavos–Barštyno geležinkelis. 1834 iš Dikšių ir Mühlhauseno į Ylavą perkelta mokytojų seminarija. 1835 pradėtas leisti apskrities laikraštis (vok. Kreisblatt). XIX a. pradėjo veikti gelumbės audykla, geležies liejykla, mašinų fabrikas, statinių dirbtuvės, plytinė, garinis malūnas, pieninė, vaisių perdirbimo įmonė. Dažnai vykdavo galvijų turgus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (1914), 8 dienas Ylavą buvo užėmę rusai. Iki Antrojo pasaulinio karo Ylava buvo valdymo, amatų ir prekybos centras. Buvo išlikusi Ordino pilies dalis. Dar XVIII a. Ylavos pilies priešpilis tapo teismo administracijos būstine ir gyvenamuoju namu. 1811–1945 pagrindinis pilies pastatas buvo Valentini šeimos rezidencija. 1826–1828 pilies liekanas Johannas Michaelis Giese perstatė į dvarą, dalis griovių užpilta pilies griuvenomis. Ylavoje 1939 buvo 7485 gyvevtojai, 1879 perstatyta parapijos bažnyčia su skulptūrine triumfo arkos grupe (1510), katalikų koplyčia, senais namais tankiai užstatytas senamiestis. Miesto viduryje buvo dar vienas piliakalnis (vok. Kegel-Berg), 2 km į pietvakarius – Koplyčios kalnas, 1,5 km į pietryčius – Teismo kalnas (vok. Gerichts-Berg), kur vykdavo egzekucijos. Sovietų kariuomenė Ylavą užėmė 1945 II 9. Dauguma senų namų išgriauta. Bažnyčioje įkurtas elektronikos gaminių fabrikas. Po Antrojo pasaulinio karo pilyje buvo traktorių remonto dirbtuvės, kolūkio sandėliai. 1987 dalis pastatų sudegė. Vėliau pilis privatizuota ir pradėta restauruoti, bandyta pritaikyti viešbučiui. 1992 pilyje archeologinius tyrimus atliko K. Skvorcovas ir S. Lebedevas-Zinovjevas. Vietovardis yra priesagos -ava vedinys iš vandenvardinės šaknies Il-, plg. Ilija, Il-mena (abu upėvardžiai).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Ylavos bažnyčia, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Ylavos kryžiuočių pilies liekanos, 1991 / Iš Borchert F. knygos „Burgenland Preussen“. München-Wien. 1987

Iliustracija: Kautynės prie Ylavos, 1807 II 8 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Garinis malūnas Ylavoje, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Ąžuolų alėja prie Prūsų Ylavos, 1995