Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyrius

Výtauto Ddžiojo komitèto Klapėdos skýrius, Vytauto Didžiojo komiteto, įsteigto 1929 Kaune, padalinys. Kaip ir centrinis komitetas, organizavo Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių (1930) iškilmes. 1929 XII 31 paskelbtu Vytautui Didžiajam minėti įstatymu Lietuvos Respublikos vyriausybė įsteigė Vytauto Didžiojo fondą, turėjusį finansuoti Vytauto Didžiojo ir jo žygių atminimą, apibūdinti jo epochą mokslo ir meno veikalais. Fondo tikslui vykdyti ir turtui valdyti sudarytas Vytauto Didžiojo komitetas (pirmininkas LR švietimo ministras Konstantinas Šakenis), turėjęs tarybą, kontrolės komisiją, skyrius įvairiose Lietuvos vietose. Klaipėdos krašto teritorijoje buvo įsteigti skyriai Smalininkuose, Pagėgiuose, Priekulėje, Klaipėdoje. Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyriaus pirmininkas – Jokūbas Stiklorius. Skyrius rūpinosi Vytauto Didžiojo metų renginių organizavimu. 1930 Vytauto Didžiojo vardu buvo pavadinta Klaipėdos lietuvių gimnazija, vėliau įsteigtas Vytauto Didžiojo vardu pavadintas „Santaros“ draugijos skyrius. Svarbiausia minėjimo ceremonija – 1930 VII 15 pradėta Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė iš Kauno po visą Lietuvą. Klaipėdos krašte, lydimas vietinių Lietuvos šaulių sąjungos būrių apsaugos, liepos 22 paveikslas buvo sutiktas Lauksargiuose, Piktupėnuose, Pagėgiuose, liepos 23 Šilutėje ir atkeliavo į Klaipėdą. Klaipėdos geležinkelio stotyje buvo surengtos iškilmingos paveikslo sutiktuvės, vyko eisena nuo stoties iki kareivinių ir nuo kareivinių iki piliavietės. Po ceremonijos piliavietėje paveikslas buvo plukdomas Lietuvos karo laivu Prezidentas Smetona. Ceremonijos piliavietėje metu Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyriaus pirmininkas nurodė, kad piliavietę bus siekiama paversti Klaipėdos miesto ir krašto Šventviete, įkuriant joje Vytauto Didžiojo atminimo muziejų. Per Vytauto Didžiojo vainikavimui paminėti skirtas iškilmes 1930 IX 8 Klaipėdos piliavietėje buvo pašventinta Vytauto vardu pavadinta aikštė, vainikavimui paminėti į Klaipėdos pilies Princo Karlo bastiono šlaito kampą įmūrytas nedidelis betoninis paminklas. 1935 Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyriaus valdyba Komiteto vardu 99 metams išsinuomojo piliavietės sklypą ir jau 1936 siekė pradėti Vytauto Didžiojo atminimo paminklo – amfiteatro, oro muziejaus ir kultūros namų – statybą. Dėl lėšų trūkumo iš pradžių buvo numatoma tik įrengti parką ir ant vieno bastiono pastatyti 36 m aukščio apžvalgos bokštą, bet tebuvo tik sutvarkyta aplinka ir užsakytas architektūrinis pastatų projektas (1936, autorius Adomas Brakas). Likdvidavus Vytauto Didžiojo komitetą Kaune, 1938 III 29 nutarta Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyrių likviduoti, vietoje jo įsteigti Vytauto Didžiojo draugiją, kuri tęstų pradėtus darbus. Tačiau muziejaus statybos idėja liko neįgyvendinta. Klaipėdos krašte Vytauto Didžiojo simbolio naudojimas atliko ypatingą – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartinimo – funkciją. Klaipėdos pilies siejimas su lietuvių užkariautoju – Kryžiuočių ordinu – nekliudė Vytauto kulto aktualinimui, kadangi tarpukariu buvo paskleista klaidinga idėja, esą Ordinas pastatė pirmąją Klaipėdos pilį senovės lietuvių pilies vietoje.

L: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. Kaunas, 1933; „Aukuras“: draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. Klaipėda, 1937.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Vytauto Didžiojo komiteto Klaipėdos skyrius: garbės pirmininkė ponia Merkienė (sėdi viduryje), pirmininkas Jokūbas Stiklorius / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930“, 1933