virvelinės keramikos kultūra

laivinių kovos kirvių kultūra, akmens amžiaus archeologinė kultūra (III tūkstantmetis prieš Kristų).

virvẽlinės kerãmikos kultūrà, laivnių kovõs krvių kultūrà, akmens amžiaus archeologinė kultūra (III tūkstantmetis prieš Kristų). Buvo paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje (ir Mažojoje Lietuvoje). Pavadinta pagal virvelės raštu puoštą keramiką, kurią pirmieji aprašė F. Kloptleišas ir jo mokinys A. Gėcė, remdamiesi Zalės upės baseino (Vokietija) radiniais. Virvelinės keramikos kultūrai būdingi požymiai: amforos su ąsomis, mažai profiliuotos taurės, didelės gnaibytais rumbais puoštais pakraščiais taurės, laiviniai kovos kirviai, mirusieji laidoti nedeginti, suriesti pilkapiuose. Virvelinės keramikos kultūros paminklų Karaliaučiaus krašte nedaug: Lautos, Cedmaro A, Cedmaro D, Ančių pelkės, Nečiūnų, Tulių, Sporteneno, Karčiauninkų, Ventainės, Gumbinės, Reichenhofo gyvenvietės, kuriose aptikta archeologinė medžiaga ryškiai skiriasi nuo Pamarių kultūros (anksčiau priskirtos virvelinės keramikos kultūrai) dirbinių. Šiose gyvenvietėse aptikta didelių taurių su nežymiai profiliuotomis sienelėmis (su parketiniu ornamentu – retos), puodų su rumbais, puoštų pirštais gnaibytu ornamentu, A tipo amforų pūstais šonais ir su ąselėmis (dalis indų puošta horizontalių virvučių įspaudų eilutėmis, taures prailgintais kakleliais dažnai juosia horizontalių virvučių įspaudų eilutės nuo kaklelio viršaus iki dugno), titnaginių ir akmeninių dirbinių (kirviai šlifuotu paviršiumi, kalteliai, trikampiai strėlių antgaliai su įtvaromis). Dauguma virvelinės keramikos kultūros paminklų yra Karaliaučiaus krašto žemyninėje dalyje; virvelinės keramikos kultūros gyvenvietės pagal aptiktus dirbinių tipus yra ne vieno laikotarpio (jų dalis priklauso III tūkstantmečio prieš Kristų pradžiai, kiti – pabaigai). Virvelinės keramikos kultūros gyventojų kapų rasta Kuršių nerijoje. Vėlyvajame neolite dabartinėje Lietuvos teritorijoje virvelinės keramikos kultūra susiliejo su Nemuno ir Narvos kultūromis.

Dar skaitykite proistorė.

L: Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje. V., 1996; Okulicz‑Kozaryn L. Dzieje Prusów. Wrocław, 1997.

Algirdas Girininkas