pilkapiai
plkapiai buvo aptikti krašto įvairiose vietose (ir Nemuno dešiniajame krante – Klaipėdos krašte), ypač daug jų būta Semboje (pvz., Kaupas–Viskiautai). Įvairių dydžių bei konstrukcijų pilkapiai datuoti įvairiais amžiais (krašte jie įrenginėti daugiau kaip 1000 metų laikotarpiu), nustatyti jų įvairūs tipai. Pilakpiais domėjosi įvairių laikų archeologai, pvz., XX a. pradžioje buvo atliekami jų kruopštūs tyrimai. Atkastus pilkapius (su atidengtu išoriniu akmens riedulių žiedu ir centrine riedulių arba akmens plokščių krūsnimi) Semboje ir kitur lankė senovės mylėtojai, poilsiautojai. Pilkapis kaip senųjų prūsų paveldo, būdingo krašto atributo, maketas buvo įrengtas Rytprūsių Tėviškės muziejuje. Archeologiniai radiniai pilkapiuose atskleidė sudėtingą krašto istoriją – juose aptikta Romos monetų, vikingų daiktų, įvairios kilmės įkapių, vietos meistrų gaminių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietinės okupacijos metais buvo sunaikinta bei išgrobstyta daug archeologinių rinkinių, žuvo daugelio pilkapių tyrimų duomenys. Nuo 1944 daugelį pilkapių iškasinėjo kapų grobikai, daug senųjų paminklų nepataisomai suniokota.
L: Engel C. Typen ostpreußischer Hügelgräber. Neumünster, 1962; Užmirštieji prūsai. V., 1999.
Iliustracija: Labyčių (Semba) atkastas pilkapynas / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931 (saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje)
Iliustracija: Dammwaldės (Karaliaučiaus apylinkės) atkastas ir lankytojams eksponuotas pilkapynas / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931 (saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje)