Vilius Skrabas

Skrãbas Vilius 1935 VII 3Dituvoje (Klaipėdos aps.) 2002 XII 17Priekulėje, visuomenės veikėjas. Nuo 1954 Priekulės geležinkelio stoties darbininkas, 1956–1993 buhalteris įvairiose įstaigose. Fotografavo apylinkes, surengė fotoparodų. Būdamas 16 metų pradėjo vadovauti Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios chorui, nuo 1960 – vargonininkas (savamokslis). Užrašė keliasdešimt evangelikų liuteronų giesmių, kai kurias jų harmonizavo. Jo harmonizuota giesmė kaip motyvas panaudota radijo vaidinime Urtė (1964; pagal Ievos Simonaitytės romaną Aukštujų Šimonių likimas). Su kunigu Jonu Armonaičiu pateikė evangelikų liuteronų pamaldų sceną ir giesmes Povilo Mataičio folkloro teatro iškilmėje Apraudokime Prūsijos žūtį (1989). Su bažnyčios choru koncertavo Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, dalyvavo įvairiuose renginiuose. Tėvo Jono Skrabo gimtoji sodyba (statė senelis Adomas Skrabas Vabalų kaime) perkelta į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, į Mažosios Lietuvos skyrių. Tą sodybą muziejui perdavė joje gyvenusi Skrabo teta Ertmė Gerulytė, o teta Marija Ercholcienė iš Suvernų kaimo parūpino etnografinių nuotraukų. Palaidotas Elniškės kapinėse.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Vilius Skrabas, apie 1970