Vilemsberkis

Vilemsberkis (vok. Wilhelmsberg, rus. Jablonovka), bažnytkaimis prie Šaltinio upės, 20 km į pietvakarius nuo Gumbinės, 9 km į rytus nuo Darkiemio. Senasis vietovės pavadinimas – Klikučiai. 1584 Grablaucken arba Klickkudtschen turėjo 19 ūbų, 17 margų ir 79 rykštes žemės. Po 1709–1711 maro apylinkėse apsigyveno kolonistai iš Nassau, Pfalco, Frankų hercogystės, prancūzai ir šveicarai. 1724–1725 Klikučiuose iš lauko akmenų ir plytų pastatyta bažnyčia su fachverkiniu bokštu, pašventinta 1725 (dar skaitykite Vilemsberkio parapija). Bažnyčia turėjo aptarnauti teritorijų dalis, anksčiau priklausiusias Darkiemio, Klišių ir Gavaičių parapijoms. 1725 karaliui Friedrichui Wilhelmui I lankantis Königsfeldės domene, jo garbei kaimas pervadintas Wilhelmsberg. 1737 įsteigta parapinė mokykla (Vilemsberkio mokyklos). 1785 Įsruties apskrities Königsfeldės valsčiuje Vilemsberkio vardu vadinta: 1) karališkasis valstiečių kaimas (dar vadintas Klickuttschen) su bažnyčia, kuriai buvo priskirti evangelikų reformatų ir liuteronų kunigai bei 6 ugniakurai; 2) karališkasis domenų valsčiaus palivarkas (dar vadintas Bodszohnen), turėjo 9 ugniakurus. 1852 kaime gyveno 30, palivarko teritorijoje – 130 gyventojų. XIX a. Darkiemio apskrityje suformuotos Vilemsberkio kaimo bendruomenė ir dvaro apygarda; 1874 įsteigtas Vilemsberkio valsčius. 1905 kaimo bendruomenėje buvo 5 gyvenamieji namai, 48 gyventojai, 1910 – 51 gyventojas, dvaro apygardoje 1905 – 6 gyvenamieji namai, 137 gyventojai, 1910 – 146 gyventojai. 1928 prie Vilemsberkio kaimo bendruomenės prijungus Žemaičių kaimo bendruomenę, Königsfeldės bei Vilemsberkio dvaro apygardas 1933 buvo 553, 1939 – 579 gyventojai. Tarpukariu veikė pašto stotis.

Vasilijus Safronovas