Varšuvos kunigaikštystė
Váršuvos kunigaikštỹstė, pagal Tilžės taikos sutartį 1807 liepos mėnesį iš buvusių Prūsijos žemių ir Užnemunės sudarytas teritorinis vienetas, egzistavęs 1807–1815. Bendras plotas 1807–1809 sudarė 104 000 km2, buvo 2,6 mln. gyventojų, 1809–1815 atitinkamai – 155 430 km2 ir 4,4 mln. gyventojų. Pagal 1807 VII 22 imperatoriaus Napoleono I parengtą konstituciją Varšuvos kunigaikštystė buvo konstitucinė monarchija. Saksonijos karalius Friedrichas Augustas III paskelbtas Varšuvos kunigaikštystės kunigaikščiu, sosto paveldėtoju. Jam ar jo vicekancleriui priklausė vykdomoji valdžia – 6 Valstybės tarybos ministerijos ir prefektų vadovaujami 6 (vėliau 10) departamentai. Seimą sudarė 2 rūmai – skiriamasis Senatas ir renkamieji Žemesnieji rūmai; ministerijos jiems nebuvo pavaldžios. Šios įstatymų leidžiamosios institucijos funkcijos buvo apribotos iki patariamojo vaidmens. Nepriklausomo teisingumo sistema vadovavosi Napoleono I kodeksu; valdžios institucijose oficiali kalba buvo lenkų. Varšuvos kunigaikštystėje nuolat buvo dislokuota 30 000 saksų ir prancūzų karių. Konstitucijoje paskelbta piliečių lygybė išardė senąją luomų sistemą. 1807 panaikinta baudžiava, o tai keitė socialinę sąrangą ir sukėlė daug painiavos. Napoleonas I, kurdamas Varšuvos kunigaikštystę, siekė pagausinti savo kariuomenę (1808 įvestas visuotinis šaukimas 6 metus atlikti karo tarnybą) ir gauti pajamų karui. 1809 po karo su Austrija prie Varšuvos kunigaikštystės buvo prijungta Krokuva ir Vakarų Galicija (apie 51 tūkst. km2, 1,93 mln. gyventojų). Pablogėjus Napoleono I santykiams su Rusija, Napoleonas I 1812 pradėjo žygį į Rusiją (nesėkmingai) 1813 II į Varšuvos kunigaikštystę įžengė Rusijos kariuomenė. Jos vadovybė įkūrė Aukščiausiąją tarybą, vadovaujamą Vasilijaus Lankojaus. Kunigaikštystėje lenkų kariuomenė liko ištikima Napoleonui I. Varšuvos kunigaikštystė 2 metus buvo valdoma kaip caro protektoratas. Formaliai Varšuvos kunigaikštystė panaikinta 1815 VI 9 Vienos kongrese. Jos teritorijoje 1815 VI 20 buvo sukurta Lenkijos karalystė, valdoma Rusijos, kurios sudėtyje buvo ir Lietuvos Užnemunė.
L: Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais /1807–1812/. V., 1981; Dundulis B. Napoleono imperijos žlugimas ir Lietuva (1813–1815 m.). V., 1989; Aleksandravičius E., Kulakauskas A. Carų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva. V., 1996; Davies N. Dievo žaislas. Lenkijos istorija, t. 2. V., 2002; Kinder H., Hilgemann W. Pasaulio istorijos atlasas, t. 2. V., 2002.