varninių paukščių naikinimas

várninių paũkščių naiknimas. Varniniai paukščiai (kovai, pilkosios varnos, šarkos ir krankliai) buvo naikinami dėl to, kad jie pridarydavo daug nuostolių ūkio naudmenoms: kovai kenkdavo laukams, pievoms ir sodams, pilkosios varnos, šarkos, krankliai išlesdavo naminių ir laukinių medžiojamųjų paukščių kiaušinius, grobdavo jauniklius, užkapodavo į gaudykles įkliuvusias lapes, kiškius ir kita. Buvo naudojami įvairūs būdai: ardomi jų lizdai, šaudomi, viliojami strichninu užnuodytais kiaušiniais, baidomi prie sodų ir daržų pakabintais nudobtais paukščiais. Didelėse Mažosios Lietuvos girininkijose buvo paplitusios krūmuose statomos rėminės nešiojamos ir pastovios stačiakampės (2x3 m) tinklu aptrauktos gaudyklės (vadinamoji Norvegijos arba Šiaurės varnų gaudyklė). Jos viduje buvo patupdoma varna vilioklė. Sugautus paukščius nudobdavo pasukant galvą arba medine kuokele. Velykų išvakarėse paaugliai rinkdavo kovų kiaušinius. Miškų savininkai kiaušinių rinkėjams už kiaušinį mokėdavo po grašį. Kai kuriose Prūsijos vietose pavasarį, kai kovai išperėdavo jauniklius ir šie pradėdavo skraidyti, dvarininkai ir valstiečiai juos šaudydavo 6 mm kalibro revolveriais. Primedžioję kovų suruošdavo dideles vaišes (su laužais, dainomis ir kita), trukdavusias iki vidurnakčio. Panašūs kovų gaudymo ir valgymo (sūdytos kovų mėsos) papročiai buvo žinomi ir kitose Europos šalyse, pvz., Daugpilio (Latvija) vienuolyne. Mažuose miško plotuose pilkąsias varnas gaudydavo pavieniai savininkai, spęsdami tinklines gaudykles. Ūkininkas ir medžiotojas Ernstas Buechleris iš Schloßbergo varnas priviliodavo savo augintiniu didžiuoju apuoku. Prie užmaskuotos slėptuvės pastatydavo T formos stulpą, ant skersinio patupdydavo paukštį, jo kojas pririšdavo diržu. Truktelėjus virvelę apuokas pradėdavo blaškytis, mojuoti sparnais ir taip pritraukdavo varnas. Pastebėjusios apuoką 5–10 varnų krankdamos jį puldavo. Medžiotojas tinkamu metu turėdavo iššauti, nes po pirmojo šūvio, nušovus kelias varnas, likusios nuskrisdavo. Paprastai šiuo būdu E. Buechleris sumedžiodavo 10–15 varnų, kuriomis savaitę maitindavo apuoką. Paukštį vilioklį puldavo žvirbliniai paukščiai, vanagai, rečiau suopiai ir sakalai, tačiau šių paukščių jis nešaudydavo. Už sunaikintus paukščius pagal pristatytų varnų kojų skaičių mokėtas tam tikras mokestis. Informacija apie varninių paukščių naikinimą skelbta medžiotojų knygoje Über die Bekämpfung von Krähen in Preussen [Apie kovą su varnomis Prūsijoje]. 1721 I 2 ir 1731 II 8, pakartotinai 1744 VI 22 Prūsijos karalius Friedrichas II išleido įsakymą dėl žvirblių ir varnų naikinimo. Pagal jį varnų medžioklė leista visais būdais. Pagal gyvenamąją vietą ir pareigas buvo privaloma pristatyti po 6–16 nugalabytų žvirblių galvų ir 6–24 varnų nagų (kojelių). Jos pristatomos nuo birželio 1 iki spalio 23. Buvo vedama apskaita. Už nepristatytą kiekį žvirblių reikėjo mokėti baudą po trečioką (3 grašių monetą) ir už varną – po 2 trečiokus. XX a. pradžioje varninių paukščių naikinimo kontrolės nebuvo. Ši veikla nutraukta XX a. II pusėje, sustiprėjus gamtos apsaugai, pasikeitus požiūriui į varninius paukščius.

L: Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai Lietuvos valstiečiams. V., 1960; Ivanauskas T. Lietuvos paukščiai, t. 2. V., 1964; Der Kreis Schloβberg. Würzburg, 1962.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Įsakas dėl žvirblių ir varnų naikinimo, 1744 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996