Vargiai

Vargia (vok. Wargen, rus. Kotel'nikovo), bažnytkaimis Semboje, Maudytės upės kairiajame krante, 15 km į šiaurės rytus nuo Fischhauseno, 10 km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus. Dusburgo kronikoje paminėta territoria Wargen – sritis sembų žemėje, kuri apie 1255 buvo užkariauta Kryžiuočių ordino. Tuo metu prie Vargių buvo paskirta žemės Ordinui ištikimiems vitingams (1261 užrašyta žemės prūsui Scharduno), 1288 apgyvendinti sūduviai. Apie 1270 iškilo Ordino pilaitė (Vargių pilis), priešpilyje apie 1330 pastatyta bažnyčia. Ordino laikais užtvenkus upę, buvo įrengtas malūnas, atsirado Malūno ir Bažnyčios tvenkiniai. 1507 Vargių pilaitė paminėta kaip gynybai nebetinkama. 1539 ji perduota Jorgenui von Kanitzui, 1561 Wilhelmui Thieseliui von Taltitzui, po to priklausė Christophui von Kanitzui, kuris 1611 padovanojo pilaitę (Schlösslein) Vargių parapijai. Apie 1780 dar būta pilaitės liekanų, vėliau nebeliko. Nuo XVI a. Vargiai buvo Žiokų valsčiaus seniūnijos centras. 1540 Žiokų valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše Vargiuose (vorm hause) paminėti 6 mokesčių mokėtojai. 1785 Vargiai minėti Žiokų apskrities Kapurnų valsčiaus karališkasis kaimas su bažnyčia, karališkuoju paveldimojon nuomon perduotu malūnu ir 11 ugniakurų. 1831 buvo 128 gyventojai ir 4 samdiniai. 1905 buvo Fischhauseno apskrities Lankainių valsčiaus kaimo bendruomenė su 13 gyvenamųjų namų, 158 gyventojais (visi vokiečiai), 1910 buvo 135 gyventojai. 1928 prie Vargių kaimo bendruomenės prijungtos Katplikių, Lankainių, Rablackeno, Varglyčių, Mednikų, Regyčių dvaro apygardos; 1930 Lankainių valsčius pervadintas Vargių valsčiumi. 1933 kaimo bendruomenėje buvo 925, 1939 – 906 gyventojai. 1945 kaimas ir bažnyčia smarkiai sugriauti.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Vargiai / Graviūros kopija iš Kupferstichkabinett, Staatliche Museen zu Berlin-Preußischer Kulturbesitz