vandenskyra

vandénskyra, upių, jūrų ar vandenynų baseinus skirianti riba. Vandenskyra yra paviršinė ir požeminė. Paviršinė vandenskyra atriboja paviršinius baseinus, požeminė – požeminius vandenis. Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos teritorijoje tekančios upės priklauso Priegliaus, Nemuno ir Vyslos baseinams. Jų vandenskyros laikomos pagrindinėmis. Dalis mažųjų upių tiesiogiai įteka į Kuršių marias, Aismares ir Baltijos jūrą. Pagrindinė Priegliaus vandenskyra šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Nemuno, pietryčiuose – su Vyslos, vakaruose ir šiaurės vakaruose – su Aismarių, Baltijos jūros ir Kuršių marių mažųjų upių baseinais. Priegliaus baseino šiaurinis taškas yra Šešupės ir Įsruties tarpupyje, į vakarus nuo Lazdynų, rytuose – į rytus nuo Vištyčio ežero, pietuose – prie Alnos ištakos, į šiaurę nuo Nidzicos, vakaruose – prie Žalgirio. Vandenskyros, einančios aukštumomis ir žemumomis, Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos reljefe yra nevienodai ryškios. Kalvotuose rytuose vandenskyras dažnai sudaro kalvagūbrių keteros (Mozūrijos aukštuma). Žemumose ir ežeringuose rajonuose vandenskyra neryški ten, kur ją kertantys pratakai, sausinimo kanalai jungia abipus vandenskyros į skirtingas puses tekančių upių aukštupius (Priegliaus žemuma, Mozūrijos ežerynas).

Algirdas Rainys

Iliustracija: Šventadienis Šešupės santakoje, iki 1944 / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio