vandens matavimo stotys

vandeñs matãvimo stõtys, limnimetrai, įrengimai vandens lygio svyravimams stebėti ir registruoti. Sistemingi upių vandens lygio svyravimo stebėjimai Mažojoje Lietuvoje pradėti XIX a. pradžioje. 1810 II 13 Prūsijos karalius išleido instrukciją, kurioje rašoma, kad dėl Prūsijos karalystės upių vandens lygio svyravimų patikimų stebėjimų stokos negalima tinkamai pastatyti hidrotechninių statinių, vykdyti melioravimo darbų, dėl to daugelyje vietų prie upių būtina įrengti vandens matuokles arba polius ir nuolat stebėti vandens lygį. Instrukcijoje nurodoma, kaip steigti ir įrengti, parinkus stoties vietą būtina apie tai iš karto pranešti Hidrotechnikos direktoriui. Matuoklė turi būti pritvirtinta prie tilto atramos ar tvirto polio taip, kad jos aukštis nepasikeistų, nebūtų pažeista ledo lyčių. Sužymėta prūsų pėdomis (vok. Schuh arba Fuß, 31,4 cm) ir coliais (vok. Zoll, 2,615 cm) matuoklė turi siekti žemiausią ir aukščiausią vandens lygį, jos nulis turi būti pažymėtas apie 2 pėdas žemiau žemiausio vandens lygio. Ilgalaikiai stebėjimai gali prarasti vertę, jei matuoklė būtų pažeista arba panaikinta ir neliks žymių jos nuliui atstatyti. Dėl to pastačius matuoklę reikia iš karto niveliuojant nustatyti aukščio skirtumą tarp dviejų taškų – matuoklės nulio ir atokiau nuo matuoklės esančio žemiau įšalimo ribos įkasto reperio, įtvirtinto mūrinio pastato sienoje, tilto atramoje ar akmens monolite. Niveliacijos rezultatai turi būti saugomi centrinės įstaigos ir apskrities dokumentuose, kad esant reikalui būtų galima sugedusią ar sulūžusią matuoklę pakeisti nauja. Jei stotyje daromi kokie nors pakeitimai, būtina surašyti protokolą, tiksliai aprašyti senąją matuoklę, jos ilgį, sužymėjimą ir nulio padėtį, lyginant su naujojo nulio padėtimi. Stebėjimų tvarką nurodo instrukcija. Pagal 1810 II 13 instrukciją kiekvieną dieną tam tikrą valandą nustatomas vandens lygis ir įrašomas į blanką. Kartu fiksuojama vėjo kryptis, lietus, sniegas, ižas, ledas (jei tokie reiškiniai buvo). Gali būti užrašytos ir pastabos, pvz., pylimo išardymas, liūtis. Mėnesio pabaigos blanko nuorašas siųstas Hidrotechnikos direktoriui. Kiekvieniems metams braižytas vandens lygio grafikas. Prie instrukcijos pridėtas steigtinų svarbiausių stočių sąrašas (73 vietos). Vadovaujantis šia instrukcija 1810 prie svarbesnių Prūsijos upių pradėtos steigti vandens matavimo stotys; 1901 jų buvo 112, iš jų Nemuno baseine 31, Priegliaus – 31, Vyslos – 50. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vandens matavimo stočių sumažėjo iki 51; prie Nemuno baseino upių veikė 12, Priegliaus – 15, Vyslos – 19, prie Aismarių mažųjų upių – 5. Dalis vandens lygio stebėjimų duomenų neišliko. Seniausi Mažojoje Lietuvoje yra Smalininkų vandens matavimo stoties stebėjimų duomenys. Pirmąjį prietaisą vandens tekėjimo greičiui matuoti – hidrometrinį malūnėlį (suktuką) – 1787 sukonstravo vokiečių hidrotechnikas R. Woltmannas; šis prietaisas naudotas iki 1860–1870. Juo atlikti pirmieji didesnių Europos upių debito (skysčio kiekio, per laiko vienetą pratekančio tėkmės skerspjūviu) matavimai. Nemune, žemiau Jūros žiočių, ties Eisuliais, pirmieji vandens tekėjimo greičio matavimai su hidrometriniu malūnėliu atlikti apie 1850.

L: Keller H. Memel, Pregel und Weichselstrom, ihre Stromgebiete und ihre wichtigsten Nebenflüsse, Bd. 1–4. Berlin, 1899; Jahrbuch für die Gewässerkunde Norddeutschlands, 1901–1936. Berlin, 1904–38; Jahrbuch für die Gewässerkunde des Deutschen Reichs, 1937–1939. Berlin, 1940–43.

Algirdas Rainys

Iliustracija: Klaipėdos limnigrafo pastatas / Iš knygos „Lietuvos vandens matavimo stotys“, 1929

Iliustracija: Reinhardo Wolkmanno, hidrometrinio malūnėlio išradėjo knygos „Theorie und Gebrauch des hydrometrischen Flügels“ antraštinis lapas, 1790 / Iš Algirdo Rainio rinkinio