Valdava, 2

Valdava, 2 (vok. Waldau, rus. Nizovje), dvaras ir kaimas prie Karaliaučiaus–Eitkūnų plento, 13 km į rytus nuo Karaliaučiaus, 4 km į rytus nuo Arnavos. Dar prieš atsikraustant Kryžiuočių ordinui Valdava buvo sembų gyvenvietė: 1254 Dusburgo kronikoje minima territoria Waldow. 1264 Ordinui ištikimiems prūsams Johannui Brulantui ir Conradui Dyabeliui paskirta žemės. 1267 pastatyta pilaitė (Valdavos (2) pilis) buvo rytinis Karaliaučiaus gynybos forpostas, bet jau Ordino laikais ji naudota kaip Ordino didžiojo magistro ir maršalo vasaros rezidencija. XIV a. Valdava tapo Karaliaučiaus komtūrijos seniūnijos centru, nuo XVI a. pradžios iki XVIII a. pradžios buvo Žiokų valsčiaus seniūnijos centras. 1540 Žiokų valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše Valdavoje minėtas smuklininkas Lynnck (Lincke) ir 9 mokesčių mokėtojai priešais pilį (furm hause, vorm schlosse). XVI a. pradžioje Neuhauseno valsčiuje buvo įsteigtas palivarkas Waldaw, priklausęs Valdavos seniūnijai. Nuo 1720 Valdavos pilis buvo karališkojo domenų valsčiaus centras. Šiam domenų valsčiui XVIII a. pabaigoje priklausė 3 palivarkai, iš kurių 1 perduotas paveldimojon nuosavybėn, ir 28 kaimai (tarp jų Schönwaldės ir Heiligenwaldės bažnytkaimiai) su 249 ugnakurais. 1785 Žiokų apskrities Neuhauseno valsčiuje Valdava vadinama: karališkasis kaimas su pilimi, vandens, vėjo malūnais ir 11 ugniakurų bei karališkasis valsčiaus palivarkas su 6 ugniakurais. 1831 Valdavos kaime ir išnuomuotame palivarke minima 240 gyventojų ir 21 samdinys. XIX a. Karaliaučiaus kaimiškojoje apskrityje sukurtos Valdavos kaimo bendruomenė ir Valdavos domeno (Domäne Waldau) dvaro apygarda; abi XIX a. viduryje tapo atskirų valsčių centrais. Kaimo bendruomenėje 1905 buvo 14 gyvenamųjų namų, 192 gyventojai, 1910 – 156 gyventojai, dvaro apygardoje 1905 buvo 16 gyvenamųjų namų, 376 gyventojai (1 katalikas), 1910 – 368 gyventojai. 1928 Valdavos domeno dvaro apygarda panaikinta; jos atskiros dalys prijungtos prie Altsitto, Heiligenwaldės, Norgėnų kaimų bendruomenių, didžioji dalis – prie Valdavos kaimo bendruomenės. Pastarojoje 1933 buvo 713, 1939 – 789 gyventojų. Tarpukariu veikė pašto stotis. Priklausė Arnavos parapijai, 1939–1945 – Sembos apskričiai.

Vasilijus Safronovas