Vainočiai

Vainõčiai, Senieji Vainočiai (vok. Alt Weynothen, nuo 1938 Weinoten, rus. Oktiabr'skoje) ir Naujieji Vainočiai (Neu Weynothen, nuo 1938 Preußenhof, rus. Istok), kaimai 8–10 km į vakarus nuo Tilžės, 3–6 km į pietryčius nuo Pakriokių. 1307 skalvių žemėje minėta vietovė Waynegine tapatinama su Vainočiais. 1540 Tilžės valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose vietovėje Zu Weinatten paminėti 7 činšininkai. 1709 minėti jau 2 kaimai – Senieji ir Naujieji Vainočiai (Alt Weynutschen; Neu Weynutschen, pastarieji įsikūrė netoli Gilijos). 1737 Senuosiuose Vainočiuose atidaryta pradinė mokykla (Vainočių pradinė mokykla). Senieji Vainočiai 1785 buvo Įsruties apskrities Linkūnų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 36 ugniakurais, Naujieji – Įsruties apskrities Linkūnų valsčiaus padidinto činšo kaimai su 21 ugniakuru. XIX a. viduryje Tilžės kaimiškojoje apskrityje suformuotas Vainočių valsčius. Senieji Vainočiai 1905 buvo šio valsčiaus kaimo bendruomenė su 141 gyvenamuoju namu, 755 gyventojais (13 katalikų, 389 lietuviai), 1910 – 732, 1933 – 800, 1939 – 762 gyventojais, Naujieji Vainočiai 1905 buvo Tilžės kaimiškosios apskrities Pakriokių valsčiaus kaimo bendruomenė su 16 gyvenamųjų namų, 122 gyventojais (8 katalikų, 102 lietuvių), 1910 – 102, 1933 – 91, 1939 – 91 gyventoju. 1925 Senųjų Vainočių kaimo bendruomenė prijungta prie Pakriokių valsčiaus, o Vainočių valsčius panaikintas. Priklausė Tilžės kaimiškajai parapijai (nuo 1891 Naujųjų Vainočių kaimas – Pakriokių parapijai), 1922–1945 abu kaimai priklausė Tilžės–Ragainės apskričiai.

Vasilijus Safronovas