„Union Gießerei“

„Union Gießerei“, iki 1845 „Union Gießerei Königsberg“, lokomotyvų fabrikas, veikęs 1828–1931 Karaliaučiuje. „Union Gießerei“ 1828 V 1 įkūrė Laubmeyerių, Dultzų ir Schnellių šeimos. 1846 jį perėmė G. Ostendorfas, Anglijoje studijavęs laivų ir lokomotyvų statybą. Po jo mirties 1876 fabrikas atiteko sūnui A. Ostendorfui ir inžinieriui E. Radokui, 1891 – G. Panckui, P. Fischeriui ir M. Hartungui, 1925 – P. Brehmui. Iš pradžių „Union Gießerei“ žinotas kaip plieno liejykla, nuo 1846 gamino garo mašinas, katilus, keleivinių ir krovininių traukinių greituosius garinius lokomotyvus, kranus, tiltų metalines konstrukcijas (1924 pagamino Įsručiai, 1926 Piliavai). 1855 Prūsijos Rytų geležinkeliui (vok. Preußische Ostbahn; 1853 prie jo prijungtas Karaliaučius) pagamino pirmąjį lokomotyvą. Pirmieji lokomotyvai gaminti lėtai, nes skardos buvo vežamos iš Anglijos, darbus trukdė ir įvairių epidemijų protrūkiai. 1874 VI 18 pagamintas šimtasis lokomotyvas; iki 1890 pagaminti 574, iki 1912 – 1954 gariniai lokomotyvai. Daugiausia užsakymų pateikdavo Prūsijos valstybiniai geležinkeliai ir Rusija. 1907 dėl keliamo triukšmo miesto valdžia fabriką iškeldino iš Karaliaučiaus į Priegliaus žemupį. Iki Pirmojo pasaulinio karo „Union Gießerei“ statiniai užėmė 61 400 m². Po 1925 negaudama Vokietijos Reicho geležinkelio bendrovės užsakymų „Union Gießerei“ veikla smuko. Po 1930 jį kaip filialą perėmė F. Schichau GmbH fabrikas, 1931 tapo visiška pastarojo nuosavybe. 1855–1929 „Union Gießerei“ iš viso pagamino 2790 garinių lokomotyvų. Fabriko gaminiai buvo žinomi visoje Mažojoje Lietuvoje. Išliko apie 12 „Union Gießerei“ gamintų lokomotyvų, saugomi Vokietijos, Lenkijos ir kituose muziejuose.

MLFA

Iliustracija: Lokomotyvų fabrikas „Union Gießerei“ Karaliaučiuje, iki 1944 / Iš MLEA