tuberkuliozė

tuberkuliòzė, infekcinė lėtinė liga. Pažeidžia daugiausia kvėpavimo organus (bronchus, plaučius). Permainingas klimatas Mažojoje Lietuvoje sudarė palankias sąlygas tuberkuliozei plisti. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje gyvenvietėse (su 1500 ir daugiau gyventojų) vidutinis mirtingumas 100 tūkstančių gyventojų nuo tuberkuliozės sumažėjo nuo 357,3 (1871/1891) iki 191,2 (1904). Tai lėmė tuberkuliozės bakterijos ir užsikrėtimo būdų atradimas (1902–1905) bei įstatymai, užtikrinę rūpinimąsi sergančiais. Įsteigtas Centrinis komitetas Vokietijos sanatorijų tvarkymui, pirmosios 30 sanatorijų. Tuberkuliozei gydyti 1898 Karaliaučiuje atidaryta 70 vietų sanatorija vyrams, išleisti nurodymai, kaip užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui. 1903 Prūsijos sanatorijų draugija Karaliaučiuje įsteigė 58 vietų tuberkuliozės gydyklą vyrams. Miestuose steigtos specialios poliklinikos, sergančiuosius globojusios įstaigos bei prieglaudos, stovyklos (kolonijos) tuberkuliozės gydymui. 1904 Prūsijos karalystės generalinis gydytojas nustatė, dr. W. Schrade aprašė plaučių tuberkuliozės (vok. Lungentuberkulose) gydymo būdus: švarus, tyras oras, kolapso terapija, dietinis, medikamentinis gydymas. Poliklinikose tuberkuliozė gydyta tuberkulinu, auksu, vitaminais, morfijaus vediniais ir kitomis priemonėmis.

Dar skaitykite ligos.

L: Das Deutsche Reich in gesundheitlicher und demographischer Beziehung. Berlin, 1907; Gehrcke E. Die sogenannte Wüstenstaub Behandlung der Zungentuberkulose // Ars Medici. 1937,nr. 3; Schrade W. Zur Behandlung der Lungentuberkulose in Praxis // Ars Medici, 1937, nr. 2.

Leonardas Poviliūnas