transportas

transpòrtas, krovinių ir žmonių pervežimas vandens (jūrų ir upių), sausumos (automobilių, geležinkelio, vamzdynų) ir oro keliais. Ankstyviausios susisiekimo priemonės buvo arkliai, jų traukiami vežimai, vandens keliais – laivai. Pirmasis sausumos transportas buvo žirgai ir jų traukiami vežimai, žiemą – rogės. Transporto aktualumas prūsuose labiausiai atsiskleidė vykstant genčių karams, vėliau Kryžiuočių ordinui organizuojant karo žygius, renkant mokesčius, gabenant valdovų korespondenciją. Tuo laikotarpiu klostėsi keliavimo teisė, ypač prekyboje. Ordino valstybėje vienas pagrindinių susisiekimo būdų buvo laivų transportas. Tai lėmė silpnas sausumos kelių tinklas ir gamtinės kliūtys. Kelionės laivais buvo patogesnės ir saugesnės, ypač gabenant didelius krovinius. Gerinant vandens transportą Prūsijoje buvo kasami kanalai ir dambos. Pirmieji kanalų kasimo darbai prasidėjo XIV a. 1395 Ordino didysis magistras Konradas von Jungingenas nutarė kanalu sujungti Deimenos ir Priegliaus upes prie Tepliavos, taip ištiesinti Deimenos vagą ir pagerinti laivybą. Nuo XVII a. II pusės iki XVIII a. pradžios iškastas laivybos kanalas tarp Deimenos ir Gilijos: iš pradžių 6 km ilgio tarp Gilijos ir Nemunyno, po to – Deimeną su Nemunynu sujungęs kanalas. Statybos truko 1688–1697. Jie pavadinti kurfiursto Friedricho III garbei [Didysis Friedricho kanalais]. 1725 pastatyta 11 km damba palei Didįjį Friedricho kanalą. 1833 iškastas laivybą pagerinęs Kryžionų kanalas, 1865 – 8,2 km ruožas nuo Lankupių iki Drevernos, o 1873 rudenį užbaigta 15 km atkarpa nuo Drevernos iki Smeltės – karaliaus Wilhelmo kanalas (15–19 m pločio, 1,6 m gylio), per jį pastatyta 10 tiltų, kanalu galėjo plaukti 1,25 m grimzlės ir 3,77 m aukščio laivai. Elbingo–Osterodės kanalo projektas parengtas 1825. Olandų inžinierius J. Štenkė numatė pakeisti esamą vandens kelią (įrengtas 1852–1876). Siekiant sujungti Mozūrijos ežeryną su Priegliaus upės baseinu 1911 pradėtas kasti kanalas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (1914) darbai nutrūko, 1934 atnaujinti, bet 1940, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vėl sustojo. Ilgą laiką Priegliaus ir Alnos upės buvo pagrindinės Rytprūsių vandens transporto arterijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Rytų Prūsijos valdžia ėmėsi įgyvendinti vidaus laivybos gerinimo projektą – kasti Įsruties kanalą. Numatyta iškasti laivybos kanalą Įsrutyje ir įrengti 5 šliuzus Priegliaus upėje tarp Vėluvos ir Švageravos (pastatyti 1921–1926). Kanalas tęsėsi į vakarus nuo Įsruties priemiesčio Gaiciūnų šliuzo ir baigėsi miesto centre prie tilto per Ungurą. Uostą sudarė betoninė siena ir ilgas sandėlių pastatas. Į prekių krovimo aikštelę nutiestas geležinkelio, o susisiekimui su kitu upės krantu pastatyti 2 tiltai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tarp Karaliaučiaus ir Įsruties kasdien kursuodavo keleivinis ir krovininis laivas Insterburg. Priegliuje įrengti Vėluvos, Toplaukių, Vainočių, Narkyčių ir Švageravos šliuzai. Labguvos ir Gastų kanalai yra pietvakarinėje Kuršių marių pakrantėje.

XIX a. II pusėje krovinių gabenimą sparčiai pradėjo perimti geležinkeliai. Pirmoji geležinkelio linija iš Berlyno į Karaliaučių atidaryta 1853 VIII 2. Po 7 metų ji pratęsta į rytus iki Eitkūnų, faktiškai ir iki Kybartų. Intensyviai tiesti ir trumpesni geležinkeliai vakarinėje Rytprūsių dalyje. 1865 Karaliaučius sujungtas su Piliavos uostu, 1885 ir 1900 atidaryti geležinkeliai į pajūrio kurortus Krantą ir Rūsius. XX a. pradžioje pradėti tiesti siaurieji geležinkeliai (750 mm pločio vėžės). Siaurukas sujungė mažesnius miestus, miestelius ir kaimus. Pirmasis siaurasis geležinkelis, sujungęs Karaliaučių su Kuršių marių pakrantės miesteliu Šakviete, nutiestas 1899–1900. Tarpukariu nutiestos geležinkelio linijos: Karaliaučius–Berlynas, Karaliaučius–Eitkūnai, Tilžė–Įsrutis–Girdava, Šventapilė–Ylava ir kitos. 1872–75 nutiestas geležinkelis Tilžė–Klaipėda. Klaipėdoje buvo 11 km ilgio tramvajaus linija, veikusi 1904–34; ji panaikinta, nes trukdė gyventojams klausytis lempinio radijo.

Plito motorinių priemonių transportas Klaipėdoje 1900 Netbaumas (Nettbaum) iš Autofabrik Gudell Achene už 4050 markių įsigijo penkiavietį, 1 cilindro 3,5 arklio jėgų galingumo variklio svirtimi valdomą automobilį. Klaipėdą su užsieniu sujungė pirmoji tarptautinė automobilių magistralė Liepoja–Klaipėda, pradėjo dirbti Kuršo automobilių bendrovė (Kurländische Automobilgesellschaft). Dėl Rusijos imperijos keliamų keblumų (nuolat reikalauta pateikti kelionei būtinus dokumentus, papildomų mokesčių) kelionės panaikintos (1909 kuriam laikui atsinaujino). 1914 Klaipėdos apskrities institucijos įsigijo automobilį. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte klostėsi atskira transporto sistema. XX a. 3 dešimtmetyje sukurti Klaipėdos krašto automobilių transporto reglamentai. Spaudoje skelbti leistų naudoti automobilių ir motociklų sąrašai, nurodant savininko ir transporto priemonės duomenis. Buvo traktorių, vandenvežių, sanitarinių ir ugniagesių automobilių. 1930 Klaipėdos mieste išduoti 213 automobilių ir 98 motociklų naudojimosi leidimai. Prekiauta vokiškais (Adler, Schultz & Bohn, Opel), amerikietiškais (Oakland, Chevrolet, Chrysler, Ford), itališkais (FIAT) ir kitų šalių automobiliais bei motociklais (A.I.S., B.S.A., Harley Davidson), įsteigtos jų prekybos firmos. Pirmieji krovininiai sunkvežimiai buvo pritaikyti keleivių vežiojimui (Klaipėdos krašte 1920 buvo 6, 1927 – 55, 1937 – 99 krovininiai automobiliai). Didžioji jų dalis priklausė gamybos ir prekybos įmonėms. Autobusai Klaipėdos krašte pasirodė vėliausiai (pirmas oficialiai įregistruotas 1926). 1927 jų buvo 9, 1933 – 32, 1937 – 40, dauguma vokiški ir amerikietiški. 1930 įsteigta Klaipėdos autobusų bendrovė (vok. Autobus-Gesellschaft-Memel). 1934 AB Klaipėdos siaurasis geležinkelis (Memeler Kleinbahn A.G.) turėjo 12 autobusų. Klaipėdos krašte buvo taksi ir automobilių nuomos firmos (1935 buvo 3 taksi automobiliai). Populiarūs buvo motociklai (1920 parduota 12, 1928 – 188, 1933 – 362, 1937 – 292 motociklai). Transportas griežtai reglamentuotas, numatytos transporto priemonių įsigijimo, eksploatavimo, priežiūros taisykles. Pasitaikydavo nelegaliai vežiojančių žmones transporto priemonių savininkų, už tai taikytos bausmės. Be minėtų, krašte buvo mažesni autovežiai ir motociklų vežimai. Transporto eismo taisyklės numatė vairavimo teisų įgijimo sąlygas. Pradžioje vairuotojo pažymėjimą krašto valdžios įstaigos išduodavo oficialiai pripažintų ekspertų teikimu. Plečiantis autotransportui pertvarkyta vairuotojo pažymėjimo gavimo tvarka. Prašymai turėjo būti įteikiami Direktorijai per vietinę policijos įstaigą, pridedant gimimo liudijimą, fotonuotrauką, valdiško gydytojo išduotą sveikatos pažymėjimą, liudijimą apie mokymo kurso baigimą oficialiai pripažintoje vairavimo mokykloje (4 dešimtmetyje jų buvo 8–13). Egzaminas laikytas prižiūrint ekspertams. Automobiliui išduoti numeriai, reglamentuoti gabaritai, įranga, papildomi prietaisai ir kita, jo savininkas mokėjo atitinkamus mokesčius. Klaipėdos krašte buvo automobilių ir motociklų klubas. Po Pirmojo pasaulinio karo įsikūrė Klaipėdos krašto automobilių vairuotojų susivienijimas (Kraftfahrer-Vereinigung des Memelgebiets e.V. Memel), 1924 pasivadinęs Klaipėdos automobilių vairuotojų draugija (Kraftfahrer-Verein Memel e.V.). Po Pirmojo pasaulinio karo, reguliariai veikė oro transportas, 1922 pastatytas oro uostas Karaliaučiuje.

L: Žukas J. Automobilių transportas Klaipėdos krašte // Klaipėda, 1996–IX–14, nr. 216; Bucevičiūtė L. Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV-XVIII a. kartografijoje // Kauno istorijos metraštis, t. 5. Kaunas, 2004; Lietuvos miestų susisiekimo sistemos. Klaipėda, V., 2006; Lapinskas A. Tankiausias Europoje geležinkelių tinklas Mažojoje Lietuvoje ir elektrifikuota geležinkelio atšaka Klaipėdos krašte – istorinė praeitis // Klaipėda, 2006, nr. 11; Lapinskas A. Vandens keliai Mažojoje Lietuvoje // Klaipėda, 2006, nr. 63; Łowmiański H. Studja nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego, t. 1. Wilno, 1931.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Vietoj senovinių elektrinių tramvajų Klaipėdoje pasirodė 12 naujų automobilių, 1935 / Iš Vlado Pupšio rinkinio

Iliustracija: Keltas Nemunyne, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Siaurojo geležinkelio Pagėgiai–Smalininkai kelias / Iš leidinio „Memel Jahrbuch“, für das Jahr 2002“

Iliustracija: Karietų kiemas Pakalnės apskrityje, 1927 / Iš MLEA

Iliustracija: Gumbinėje iš pašto kiemo išvežamos siuntos, 1929 / Iš MLEA

Iliustracija: Senojo turgaus aikštė Tilžėje: pro evangelikų liuteronų bažnyčią važiuoja arklių vežimai ir pirmasis automobilis, 1908 / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus gatvė prie Biržos ir Žaliojo tilto, 1907 / Iš MLEA