Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Torava

Tarava, bažnytkaimis ir dvaras prie Frišingo upės, tarp Karaliaučiaus ir Ylavos.

Toravà, Tarava (vok. Tharau, rus. Vladimirovo), bažnytkaimis ir dvaras prie Frišingo upės, 14 km į pietus nuo Karaliaučiaus, 21 km į šiaurės vakarus nuo Ylavos. 1315 paminėta kaip Thorow, 1354 – Toraw. 1471 kaimas atiteko Heynitzui von Meyenthaliui, 1484 – Hansui von Schliebenui iš Girdavos. Schliebenai buvo Toravos dvarininkai iki 1717, kai dvarą nusipirko valstybės ministras Wilhelmas von Kanitzas. 1751 iš pastarojo dvarą perėmė žentas Wilhelmas Ludwigas von der Groebenas, 1760 – paskutiniojo sūnėnas Fabianas Abrahamas von Braxeinas, 1829 – Karaliaučiaus pirklys Carlas Wilhelmas Gramatzkis, vėliau – von Batockių šeima. XIV a. II ketvirtyje Toravoje pastatyta gotikinė bažnyčia (bokštas baigtas XVI a.; iš pagrindų perstatyta 1911–1918). Jos kunigo Andreaso Martino Neanderio (1589–1630) duktė Anikė ištekėjo už Trempų kunigo Johanneso Portatijaus, šioms vestuvėms poetas Simonas Dachas 1637 sukūrė dainą Anke von Tharow [Toravos Anikė]. 1785 Torava buvo Brandenburgo apskrities, Brandenburgo valsčiaus bajoriškasis dvaras, palivarkas ir kaimas su vandens malūnu, lentpjūve ir 36 ugniakurais. Nuo XIX a. vidurio buvo Ylavos apskrities valsčiaus centras. Toravos vardu egzistavo 2 apygardos: kaimo bendruomenė (1905 – 32 gyvenamieji namai, 249 gyventojai, iš jų 3 katalikai, 1910 – 230 gyventojų) bei dvaro apygarda (1905 – 23 gyvenamieji namai, 312 gyventojų, iš jų 3 katalikai, 1910 – 313 gyventojų). Tarpukariu jos sujungtos, 1933 buvo 755, 1939 – 786 gyventojai.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Senoji Ordino bažnyčia Toravoje, statyta 1350 / Iš MLEA

Iliustracija: Evangelikų parapijinės bažnyčios altorius Toravoje, 1688 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Toravos svečių namai, iki 1944 / Iš MLEA