Tolkemita

Tolkemita (vok. Tolkemit; lenk. Tolkmicko), miestas Pagudėje, prie Aismarių, 19 km į šiaurės rytus nuo Elbingo, 20 km į pietvakarius nuo Brunsbergo. Seniausia praeitis siejama tik su legendomis. Archeologinių tyrimų duomenimis, Tolkemitos vietoje apie 650–400 pr. Kr. pradėjo kurtis senovės prūsų gyvenvietė. Manoma, kad pirmoji miesto lokacija buvo kuriama apie 1296–1300, tačiau vietovės pavadinimas istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1326. 1351 III 21 Tolkemita gavo miesto teisių privilegiją, 1359 – žvejybos teisę. Nuo XIV a. vidurio buvo katalikų parapijos centras: 1344 pastatyta medinė, 1376 pašventinta mūrinė Šv. Jokūbo bažnyčia (išliko). 1440 Tolkemita tapo Prūsiškosios sąjungos nare, 1454 prisiekė lojalumą Lenkijos karaliui, 1456 buvo užpulta Kryžiuočių ordino, pagal Torunės taikos 2 sutartį (1466 X 19) liko Lenkijai. Nuo 1569 buvo valdoma Lenkijos seniūno (iki 1724 seniūniją valdė Dzialynskių giminė); 1772 vėl atiteko Prūsijai, seniūnija buvo reorganizuota į karališkąjį domenų valsčių (nuo 1818 priklausė Vakarų Prūsijos, 1829–1878 – Prūsijos provincijos Dancigo apygardos Elbingo apskričiai). 1550, 1634, 1694, 1767 minėti dideli gaisrai, 1709–1710 nuo maro mirė ½ gyventojų. 1899–1900 pro Tolkemitą nutiestas Elbingo–Brunsbergo siaurasis geležinkelis. 1875 buvo 2751, 1880 – 2896 gyventojai, 1905 – 378 gyvenamieji namai, 3386 gyventojai (3232 katalikai), 1910 – 3302, 1933 – 3532, 1939 – 3866 gyventojai. Tolkemita liko katalikų parapijos centras; evangelikai priklausė Frauenburgo parapijai, 1867 pastatyta bažnyčia, 1890 ji tapo Lenzeno evangelikų parapijos filija. 1945 I 26 Raudonoji armija prie Tolkemitos išėjusi prie Aismarių, sutrukdė gyventojams iš Rytprūsių pasitraukti sausuma.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Senajame Tolkemitos uoste remontuojami laivai ir valtys, iki 1940 / Iš MLEA

Iliustracija: Tolkemita prie Aismarių, 2004

Iliustracija: Tolkemitos uostas, iki 1944 / Iš MLEA