taupomosios kasos

taũpomosios kãsos. Rytprūsiuose įsteigtos XIX a. I pusėje, veikė vargingiausiose Rytų Prūsijos apskrityse, specializavosi teikdamos paskolas kaimiečiams. Per visus Klaipėdos krašto buvimo Lietuvos Respublikos sudėtyje metus veikė 4 vietinės taupomosios kasos – dvi Klaipėdoje ir po vieną Pagėgiuose ir Šilutėje. Seniausia ir didžiausia buvo Klaipėdos miesto taupomoji kasa; ji įsteigta 1826 ir laikoma viena iš pirmųjų Rytų Europoje. Klaipėdos taupomoji buvo pavaldi magistratui, kuris atsakė už jos priimtus indėlius, įėjo į Vokietijos taupomųjų kasų susivienijimą. Ji palaikė glaudžius finansinius ryšius su Klaipėdos kredito banku, skolindama jam didelę dalį turėtų indėlių. Klaipėdos taupomajai kasai tekdavo apie 80 % visų krašte surinktų indėlių. Kitos krašto taupomosios kasos buvo pavaldžios atitinkamų apskričių valdžiai. Pagal operacijų mastą antrąją vietą užėmė Pagėgių apskrities taupomoji kasa, kuri surinkdavo apie 12 % visų indėlių. Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos, pradėjo veikti valstybės taupomųjų kasų skyriai prie Lietuvos banko. Telkiant santaupas taupomųjų kasų reikšmė nuolat didėjo. 1924 jose buvo 6,17 mln. Lt indėlių, 1925 – 7,62 mln. Lt. 1938 joms teko per 55 % visų krašto kredito įmonių turėtų indėlių. Taupomosios kasos teikė trumpalaikes ir hipotekines (ilgalaikes) paskolas – 1/3 visų suteiktų paskolų, nuo 1933 – apie 56 %. Taupomosios kasos buvo išplėtojusios žiro ir čekių operacijas, gyventojų taupymui skatinti naudojo taupomąsias dėžutes. 1937 turėjo 13 881 indėlininką. 1928–1932 taupomųjų kasų balanso suma didėjo nuo 9 mln. iki 30,2 mln. Lt, surinkti indėliai – nuo 8,1 mln. iki 28,1 mln. Lt, paskolų teikimas – nuo 5,4 mln. iki 18 mln. Lt. 1933–1935 išgyveno nuosmukį, per kurį balanso suma sumažėjo iki 20,4 mln., indėliai – iki 11,9 mln. Lt, paskolos – iki 16,9 mln. litų.

L: Deutschlands Landbau. Ostpreussen. Berlin-Halensee, 1928.

Vladas Terleckas

Iliustracija: Klaipėdos taupomosios kasos pastatas Tiltų (buvusioje Friedricho Wilhelmo) gatvėje, apie 1915 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus