Šventapilės įkūrimas
Šventãpilės įkūrmas (vok. Heiligenbeil – šventas kirvis), padavimas. Kaip Romovėje, taip ir dabartinio Šventapilės miesto vietoje, buvęs šventasis ąžuolas. Pats Videvutis, pirmasis Prūsijos karalius, jį pašventino. Tikėta, kad po šiuo ąžuolu gyvenęs valgio ir gėrimo dievas Kuršas; jį garbino. Prieš rinkdami giles, žmonės turėdavo sudaužyti to Kuršo atvaizdą. Tokia stabmeldystė truko iki vyskupo Anselmo laikų. Jis apkeliavo tą kraštą, sakė pamokslus prieš stabų garbinimą, griežtai įspėjo žmones atsisakyti Kuršo garbinimo ir liepė nukirsti ąžuolą. Kartu atvykusiam krikščioniui jis liepė nukirsti medį. Šiam besiruošiant staiga kirvis apsisuko ir mirtinai jį sužeidė. Prūsai ėmė džiūgauti, esą tai jų dievo bausmė, o atvežti krikščionys labai išsigando. Tada vyskupas pats pasiėmęs kirvį nukirto ąžuolą ir liepė sudeginti. Vėliau vyskupas įsakęs pastatyti ten miestą ir jo bažnyčioje saugoti kirvį, kuriuo buvo nukirstas ąžuolas. Miestą pavadino Heiligenbeil. Nors vyskupo kirvio neišliko, bet jį primena miesto herbas.
L: Sagen und Schwänke aus Natangen.Verden (Aller), 1992.