sportas

spòrtas. Viena populiariausių sporto šakų gimnastika pradėta kultivuoti XIX a. pradžioje. Gyventojų (visų pirma – mokinių) sportiniu parengimu pradėjo rūpintis 1808 IV 7 Karaliaučiuje įkurta Wissenschaftlicher Verein [Mokslinė sąjunga], kitaip vadinta Tugendbund [Dorovės sąjunga], savo skyrius turėjusi ir kituose miestuose. Buvo įsteigtos gimnastikos aikštelės Karaliaučiuje (1809), 1861 V 16 Tilžėje įkurta Vyrų gimnastikos draugija, 1863 pastatyta gimnastikos salė. Pradžioje būta 50 narių, vėliau – 1000, Gumbinėje (1818), Klaipėdoje (1868), 1876 Pilkalnyje įkurta Vyrų gimnastikos sąjunga, kuri iš pradžių sportiniais laimėjimais nepasižymėjo. Tik nuo 1910, kai sąjungai pradėjo vadovauti F. Brandtneris ir nauji valdybos nariai R. Roßas, A. Mischas ir G. Gerlachas, sąjungos veikla pagyvėjo. Atsirado kvalifikuotų mokytojų, specialios literatūros, pradėta gimnastiką taikyti gydymui, atsirado sporto naudos žmogaus organizmui moksliniai tyrimai. Pamažu daugėjo gimnastikos aikštelių. 1837 Prūsijos kultūros ministras davė leidimą aukštosiose mokyklose užsiiminėti gimnastika. Apie 1840 bandyta įvesti privalomus gimnastikos užsiėmimus mokyklose. 1842 VI 27 Karaliaučiuje Karlas Euleris įsteigė pirmąją Mažojoje Lietuvoje sportinę organizaciją Männer-Turnverein (MTV). Jos nariai kultivavo gimnastiką, fechtavimą. Sportuojančiųjų sparčiai daugėjo. MTV skyriai atsirado ir kituose Mažosios Lietuvos miestuose. 1846 K. Euleris įkūrė privačią gimnastikos mokyklą. Joje nemokamai mokė 3 aukštųjų miesto mokyklų mokinius. Sporto sąjūdis vis labiau pradėtas sieti su politika, deklaruotas sporto tikslas – vokiečių tautinė vienybė. Apie 1860 prasidėjo sporto judėjimo pakilimas, kūrėsi daugybė naujų sąjungų. Gimnastų sąjungos skyriai įkurti Geldapėje (1857), Tilžėje (1861), Ylavoje, Piliavoje, Stalupėnuose. 1864 sąjungos jau veikė 47 Rytprūsių miestuose. Nuo 1860 pradėtos rengti kasmetinės gimnastikos šventės (1862 Karaliaučiuje), gimnastų varžybos 1865 pirmą kartą surengtos Klaipėdoje. 1878 Pagėgiuose surengta Jahno 100 metų jubiliejui skirta didelė gimnastikos šventė (3000 dalyvių). Pirmos 14–18 metų paauglių komandos 1867 minėtos Gumbinėje, Pagėgiuose. Vokietijos gimnastų šventėje 1880 dalyvavo 67 Mažosios Lietuvos sportininkai. 1889 varžybose Miunchene Karaliaučiaus gimnastai pirmą kartą iškovojo pergales. XIX a. pabaigoje prie vyrų gimnastų sąjungų pradėti steigti moterų skyriai. 1898 Mažojoje Lietuvoje 9 tokie skyriai turėjo 498 nares. Tilžėje tuo metu susibūrė senjorų komanda. Tų laikų gimnastikos prietaisai – skersinis, medinis natūralaus dydžio arklys, trapecija, lygiagretės, ožys, vertikali kartis. 1894–1914 vyko Mažosios Lietuvos gimnastų šventės. Pirmojo pasaulinio karo metu į kariuomenę pašaukti 700 000 gimnastų, 155 000 (apie 20%) jų žuvo, sunaikinta daug gimnastikos bazių. Po karo gimnastų Mažojoje Lietuvoje padaugėjo. 1919 dvyliktojoje Vokietijos gimnastų šventėje Leipcige dalyvavo 360 Mažosios Lietuvos gimnastų. Iš jų 19 nugalėjo šešiakovėje, trikovėje ir dvylikovėje. Iš viso nugalėtojų vainikus gavo 22 Mažosios Lietuvos gimnastai. 1921 atrankinėse varžybose Leipcige Passargė iš Karaliaučiaus laimėjo ąžuolo vainiką. XIX–XX a. sandūroje kaip atskiros sporto šakos atsirado laisvieji pratimai, liaudies pratimai (lipimas virve ir kita), žaidimai su kamuoliu, fechtavimas, plaukimas ir keliavimas. Ilgųjų nuotolių plaukime pasižymėjo Walteris Gindullis iš Rosenbergo (Šventapilės apskrities). Jis perplaukdavo Aismares įvairiomis kryptimis 9, 13, 18 km. Lengvoji atletika į Rytprūsius atėjo XIX a. iš Anglijos Pirmosios žinios apie šią sporto šaką Mažojoje Lietuvoje užfiksuotos 1874 (Schneideris iš Gumbinės į tolį nušoko 5,40 m). 1898 bėgikas iš Karaliaučiaus Groß Hamburge 400 m nubėgo per 53,8 sekundės ir tapo nugalėtojas. Kaip savarankiška sporto šaka ji pripažinta 1900 (pradėtas kultivuoti bėgimas, metimas, šuoliai). Prie Karaliaučiaus futbolo klubo (vok. Fußballclub Königsberg) įkurtas lengvosios atletikos skyrius. 1904 Karaliaučiuje prasidėjo reguliarios lengvosios atletikos varžybos. 1906 Krante vykusioje sporto šventėje ant žolės rungtyniauta ieties metimo, šuolio į aukštį, 50, 100 ir 3000 m bėgimo rungtyse. 1906 Cranzo Sporto šventėje numetė ietį 34,50 m. 1928 naują rutulio stūmimo pasaulio rekordą (16,04 m) pasiekė Emilis Hirschfeldas. Mažosios Lietuvos ieties metikai Molleris ir Mäseris – 1927–1931 Vokietijos čempionai. Daugkartiniu Rytprūsių čempionu šuoliuose su kartimi tarpukariu buvo Bruno Gindullis (iš Šventapilės). Po Pirmojo pasaulinio karo Mažojoje Lietuvoje sportas keletą metų pergyveno krizę. Jos pagrindunės priežastys – krašto gyventojų izoliacija, per mažas aukščiausiojo lygio varžybų kiekis, specialistų stoka, mažas gyventojų aktyvumas. Pirmiausia pradėjo atsigauti Tilžės (veikė Lithuania klubas), kasmet rengtos bėgimo per miestą varžybos), Klaipėdos sportininkai (Sportvereinigung, 1924 surengta tarptautinė lengvosios atletikos šventė). 1926 varžybose Kölne Brunas Schlokartas pasiekė ieties metimo (60,80 m) ir rutulio stūmimo rekordą. 1907 Karaliaučiuje įsikūrė moterų ledo ritulio klubas. Kadangi vyrus ledo ritulys mažai domino, tai vyrai žaidė kartu su moterimis. XX a. pradžioje Kryžionyse įkurta Briedžio sporto draugija, pirmininkas Grickschas. Jo sukurta ledo ritulio komanda dalyvavo Tilžės turnyre, kur varžėsi su Tilžės, Klaipėdos ir Ragainės ledo ritulininkais. Mažojoje Lietuvoje rankinis buvo pagrindinis moterų sportas. Stipriausių būta Tilžės rankininkių, kur pirmiausia susiorganizavo moterų sporto skyriai. 1910 Tilžėje įkurti plaukimo ir irklavimo klubai. 1908 Karaliaučiuje įkurta Baltischer Rasen- und Wintersportverband [Baltijos žaidimų ant žolės ir žiemos sporto sąjunga], jungė 51 sąjungą, turėjo 581 narį, leido laikraštį Spiel und Sport im Osten [Žaidimai ir sportas Rytuose]. Sporto sąjungos įkurtos Įsrutyje, Tilžėje. Sportas pradėtas propaguoti mokyklose, kariuomenėje. Lengvoji atletika populiarumu pralenkė gimnastiką. Žymiausi XX a. pradžios sportininkai Karlas Baaskė iš Karaliaučiaus (šuoliai, dešimtkovė), Brenkė iš Eitkūnų, Schumannas iš Įsruties (rutulio stūmimas). 1902 Įsrutyje įkurtas futbolo klubas. 1904 Karaliaučiaus futbolo klubas tapo Mažosios Lietuvos futbolo čempionas. 1926 įkurta Klaipėdos įgulos ir vietos lietuvininkų sporto sąjungos futbolo komanda. Ypač žymus buvo futbolininkas V. Trumpjonas. Po 1930 sporto populiarumas krašte išaugo. Į sporto sąjūdį įsitraukė moterys, kaimų gyventojai. Buvo įrenginėjamos aikštės, kuriamos draugijos. Kultivuota gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, rankinis, tinklinis, žirgų sportas. 1933 sportinį gyvenimą tiesiogiai palietė politiniai įvykiai. Sportas nukreiptas karinių sporto šakų plėtojimo linkme. Atsirado naujos rungtys (pvz., 10 km greičio ir ištvermingumo varžybos), sporto sąjungos tapo pavaldžios politinėms organizacijoms. Mažos sporto sąjungos pradėjo jungtis į didelius klubus (tarp jų Akademischer Sportklub Ostpreussen [Akademinis Rytprūsių sporto klubas]). Sportininkai įtraukti į kareivinių statybą, įvairias politines akcijas.1936 X 1 Berlyne atidarytos XI olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo ir Mažosios Lietuvos sportininkai: Hilbrechtas, Hansas Fritschas, dešimtkovininkas ir disko metikas iš Darkiemio, Erwinas Blaskas, kūjo metikas iš Įsruties (1938 pasaulio rekordas – 59 m). 1938 VII 31 Kaune baigėsi Pirmoji pasaulio lietuvių jaunimo sporto olimpiada, kurioje dalyvavo ir mažlietuviai. Pilkalnyje prieš Pirmąjį pasaulinį karą vyrai ir moterys žaidė tenisą. 1924 įkurtas teniso klubas Juoda–balta (vok. Schwarz-Weiß), įrengtos aikštelės. Klube buvo apie 30 narių (priimdavo tik pasiekusius tam tikrą lygį žaidėjus). Rengtos įvairaus lygio ir masto varžybos. XX a. pradžioje buvo kultivuojamos žiemos sporto šakos: važinėjimasis nuo kalno rogutėmis, čiuožimas, dailusis čiuožimas, slidinėjimas, ledo ritulys (Tilžės, Klaipėdos, Ragainės, Kryžionų komandos), ledrogės. Dar skaitykite: Klaipėdos sportininkai, fizinė kultūra ir sportas, futbolas, lengvoji atletika, olimpiados.

L: Ueberhorst H. Die Geschichte der Sportarten in Ostpreussen von ihren Anfängen bis 1945. Herne, 1984.

MLFA

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Įsruties boksininkai, tarp jų Horstas Naujoks ir Brunas Schlokat, apie 1935 / Iš MLEA

Iliustracija: Įsruties stadionas, iki 1944 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: „Santaros“ dviratininkų estafetė pas Lietuvos Respublikos prezidentą – vadas Jonas Grigolaitis įteikia vežamą dovaną dviratininkui Klemui, motociklu lydinčiam dviratininkus, Kurtas Graudušius, už jų – Martynas Purvinas, Martynas Gelžinis, J. Kalniškis ir J. Sauga, 1934 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“, 1985, Nr. 38

Iliustracija: Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnastai, 1933 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Jono Juozo Burbos plakatas „Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada“, 1938 / Iš Juozo Galkaus knygos „Senasis Lietuvos plakatas 1862–1944“

Iliustracija: Klaipėdos irkluotojų klubo nariai, pasiekę Dreverną: sėdi Alexanderis Börschmannas, Helmutas Fischmannas, Heinsas Hoppė, Valteris Szabries, stovi Ernstas Schumannas, 1930 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Vytauto Didžiojo gimnazijos krepšininkės Janina Zubraitė ir Ieva Toleikytė tarp žiūrovų, 1936 / Iš Ievos Toleikytės-Adomavičienės šeimos albumo

Iliustracija: Berlyno olimpiados dalyvis lengvaatletis iš Darkiemio Hansas Fritschas, 1936 / Iš MLEA

Iliustracija: Tarp Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) lygos futbolininkų Tauragėje F. Graudušius, J. ir M. Krukiai, Vilius Pėteraitis, 1934 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Kalotės sporto klubo nariai Šilutėje, apie 1933 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Darkiemio sportinis kompleksas, iki 1944 / Iš MLEA