Mažosios Lietuvos
enciklopedija

parabolinės kopos

pusmėnulio arba pasagos pavidalo smėlio kalvos, kopų ruožas Kuršių nerijoje prie Juodkrantės.

parabolnės kõpos, jų ruožas su sengirės fragmentais yra išlikęs Kuršių nerijoje prie Juodkrantės. Šios kopos senovėje greitai apaugo mišku ir daugiau nebejudėjo. Šio ruožo ilgis – apie 5,2 km, plotis iki 900 m; iškiliausių viršūnių aukštis – 30,7–45,4 m. Vėjui pustant smėlį parabolinės kopos susilietė, apsijungė gretimais sparnais (ragais), įvairiais kampais persidengė ir suaugo, sudarydamos sudėtingas kopų grandis, turinčias bendrą frontaliąją dalį, kuri tęsiasi išilgai Kuršių nerijos maždaug lygiagrečiai Baltijos jūros krantui – statmenai ją supusčiusiems vakarų vėjams. Parabolinių kopų masyvas ties Juodkrante yra labai gūbriuotas, tarp kopų sparnų (ragų) likę daug įvairios konfigūracijos (ovalių, pailgų, pleištiškų, vėduokliškų ir kitų) lomų, gilių įdubų, stačių šlaitų. Juodkrantės parabolinių kopų aukščiausios viršūnės (einant iš šiaurės į pietus): Bloko kalnas, Grikinės kalnas, Raganų kalnas, Ievos kalnas, Garnių kalnas, Žuvėdrų kalnas.

Iliustracija: Ievos kalnas Juodkrantėje, 1913 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio