Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Skirvytėlė

kaimas prie Skirvytės ir Nemuno (Rusnės) upių santakos, tarp Šilutės ir Rusnės.

Skirvytlė (vok. Skirwietell), kaimas Nemuno deltoje, prie Skirvytės ir Nemuno (Rusnės) upių santakos, 9 km į pietryčius nuo Šilutės, 0,5 km į pietus nuo Rusnės. XIX a. viduryje dar priklausė Rusnei. 1853 įkurta pradinė mokykla. Iki XIX a. 8 dešimtmečio sudaryta atskira Šilokarčemos apskities Skirvytės valsčiaus Skirvytėlės kaimo bendruomenė. 1905 kartu su Briedžiulių (43 gyventojai), Broniškių (104 gyventojai), Kulberkio (188 gyventojai), Kulberkėlio (51 gyventojas), Rukštynkrantės (84 gyventojai) ir Skirvytėlkrantės (58 gyventojai) gyvenvietėmis joje buvo 120 gyvenamųjų namų, 998 gyventojai (38 katalikai, 766 lietuviai), 1910 – 921 gyventojas. 1920 Skirvytėlės teritorija padalyta tarp Klaipėdos krašto ir Vokietijos. Tarpukariu Lietuvos pusėje likusi didžioji Skirvytėlės dalis tapo valsčiaus centru, 1925 turėjo 597 gyventojus. Priklausė Rusnės parapijai. Išlikę daug vertingų sodybų, kurios pokariu tapo Rusnės dalimi ir buvo paskelbtos respublikinės reikšmės architektūros paminklais. Gyveno mažlietuvių tautosakos pateikėjas Erčius Jurgenaitis.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Skirvytėlės kaimo kiemas, apie 1995

Iliustracija: Skirvytėlė, 1999