Skirvytė

Skirvỹtė (vok. Skirwieth, rus. Borovoje), kaimas Nemuno deltoje, abipus Skirvytės upės, 12 km į pietryčius nuo Šilutės, 5 km į pietryčius nuo Rusnės. 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose Schyrwyck, Schirwig kaime paminėti 24 sodybų savininkai ir 6 samdiniai. 1566 Hansui Wolffui Kulmo teise Skirvytėje suteikta karčema. 1736 atidaryta pradinė mokykla. 1785 Skirvytė minėta kaip Skirwit – Įsruties apskrities Rusnės valsčiaus mišrusis kaimas su 38 ugniakurais. XIX a. viduryje suformuota kaimo bendruomenė tapo Šilokarčemos apskrities valsčiaus centru; 1905 buvo 74 gyvenamieji namai, 507 gyventojai (41 katalikas, 241 lietuvis), 1910 – 463 gyventojai. Skirvytės teritorija padalyta tarp Klaipėdos krašto ir Vokietijos. Didžioji dalis atskirta nuo Šilokarčemos apskrities, 1922 prijungta prie Pakalnės apskrities, 1925 buvo 392, 1933 – 383 gyventojai; tarpukariu veikė pašto stotis. Mažesnioji dalis Lietuvos pusėje (vok. Skirwieth II) tarpukariu buvo Šilutės apskrities Skirvytėlės valsčiaus kaimo bendruomenė, 1925 joje gyveno 66 žmonės. 1939 visa Skirvytė prijungta prie Šilutės apskrities. Priklausė Rusnės parapijai. Po 1945 išnyko.

Vasilijus Safronovas