Šilėnai

Šilnai, Skaisgiriai (vok. 1785 Schillehnen, Skaisgirren, 1938 Schillfelde; rus. Razino, 1946 Pobedino) bažnytkaimis Pilkalnio apskrityje, ant Ežerupės kranto, Didžiosios Lietuvos pasienyje, 4 km nuo Šešupės, 19 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 6 km į pietus nuo Slavikų, prie plentų Vilimai–Pilkalnis, į Lazdynus, Slavikus. Iki Pirmojo pasaulinio karo Šilėnų turgus pavasarį ir rudenį virsdavo darbo muge. Darbininkai samdiniai iš Lietuvos atvykdavo sudaryti sutarčių darbams pas ūkininkus. XIX a. pabaigoje Šilėnai apėmė 692 ha. plotą, buvo 535 gyventojai, 109 ugniakurai, 1939 – 884 gyventojai. Šilėnuose buvo siaurojo geležinkelio (Lazdynai–Pilkalnis) stotis, paštas, nuo 1737 medinė bažnyčia. Ragainės bažnyčios inspekcijos dekano Martyno Lindenau rūpesčiu buvo sukurta Šilėnų filija, paskirtas katechetas. V. Kalvaitis Šilėnų apylinkėse užrašęs lietuviškų dainų ir kitos tautosakos.

Dar skaitykite Šilėnų pradinė mokykla.

Iliustracija: Nemunas ties Šilėnais