Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas

Septintàsis pstininkų Žemačių kunigáikščio Butegedžio pukas, Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinys, veikęs 1919–1940. Įsteigtas 1919 VII 1 Lietuvos kariuomenės vyriausiojo karo vado įsakymu Kauno miesto komendantūros bataliono pagrindu kaip Kauno batalionas. 1919 XII 8 reorganizuotas į VII pėstininkų pulką; nuo 1920 I 9 – Septintąjį pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulką. Pagrindinės pulko struktūros (3 batalionai po 3 kuopas ir 3 kulkosvaidžių kuopos) formavimas baigtas 1920 pabaigoje. Iš pradžių priklausė Lietuvos Respublikos kariuomenės I brigadai, nuo 1920 II 10 – I pėstininkų divizijai, nuo 1921 IX 25 – III pėstininkų divizijai, nuo 1927 VI 15 – III karo apygardai, nuo 1931 I 1 – vėl III pėstininkų divizijai. 1919 X 10 Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko junginiai, išvykę į žvalgybą prieš bermontininkus Baisogalos apylinkėse, dalyvavo karinėse operacijose Žemaitijoje. 1920 I 15 Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas perkeltas į Ukmergę, kur užėmė ruožą prie demarkacijos linijos su Lenkija, liepos 10 gavo užduotį periminėti lenkų apleidžiamas teritorijas, rugpjūčio 27 įžengė į Vilnių, rugsėjo 22 išvyko į Lietuvos ir Lenkijos frontą Druskininkų–Gardino ruože, dalyvavo kovose su generolo Lucjano Żeligowskio armija. 1920 XI 21 nutraukus karinį konfliktą su Lenkija, Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas išvyko į Ukmergę; Ukmergės ir Trakų apskrityse saugojo neutralią zoną prie demarkacijos linijos. 1922 VI 22 pulkas išėjo į atsargą Rumšiškių apylinkėse, rugsėjo 19 persikėlė į Kaišiadorių apylinkes. Prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, 1923 I 17 įsakyta išsiųsti vieną Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko batalioną į Kretingą, antrasis batalionas sausio 23–24 dislokuotas Gargžduose. Antrasis batalionas (vadas kapitonas Tarasenka) vasario 20 iš Gargždų įžengė į Klaipėdą, vasario 22 Klaipėdos krašto savanorių armijos štabo įsakymu perkeltas į Pagėgius pasienio apsaugai, nuo vasario 27 vėl perėjo pulko žinion, kovo 14 grįžo į Klaipėdą. 1923 II 23 III pėstininkų divizijos štabas perdavė Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko vadui įsakymą dėl jo paskyrimo Klaipėdos įgulos viršininku ir nurodė vasario 24 kartu su ūkio dalimi ir štabu vykti į Klaipėdą. Vasario 25 pulko vadas pranešė divizijos vadui, kad pulkas, išskyrus I batalioną, atvyko į Klaipėdą, užimdamas dalį Klaipėdos kareivinių. 1923–1934 pulko štabas, I ir III batalionai buvo dislokuoti Klaipėdos kareivinėse, II batalionas – Macikų dvaro centre, 1924 išnuomotame, vėliau nupirktame Lietuvos kariuomenės. 1934 IV 30 didžioji Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko dalis išvyko iš Klaipėdos į Tauragę. Iš vieno bataliono buvo atkurtas Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas; jo vadas generalinio štabo pulkininkas Juozas Lanskoronskis tapo naujuoju Klaipėdos įgulos viršininku ir iki 1939 III 23 liko Klaipėdoje. Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas iki 1940 buvo dislokuotas Tauragėje ir Žemaičių Naumiestyje. Vadai: karininkas Vincas Petrauskas (nuo 1919 VII 1), pulkininkas leitenantas Eduardas Adomkavičius (1919 X 10–1922 VIII 15), pulkininkas leitenantas Julius Čaplikas (1922 VIII 15–1923 XI 1), majoras Pranas Kaunas (1923 XI 7–1924 III 20), pulkininkas Petras Genys (1924 III 20–1939 IV), generalinio štabo pulkininkas Antanas Breimelis (nuo 1939 balandžio).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Pulko karininkai: dešinėje – leitenantas Petras Jakštas, pulko švietimo organizatorius ir vadovas, kuris rengė Lietuvos moksleivių ekskursijas po Klaipėdos kraštą, klaipėdiškiams – į Kauną, apie 1925 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: LR prezidentas Kazys Grinius susitinka su pulko karininkais prie kareivinių, 1926 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

Iliustracija: Klaipėdos kareivinės, kuriose buvo įsikūręs pulkas / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Pulko paradas prie Klaipėdos gubernatūros: važiuoja šarvuotis „Šarūnas“, sveikina gubernatorius Jonas Žilius-Jonila / Iš Domo Kauno rinkinio