Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Sembos valstiečių 1525 sukilimas

Sembos valstiečių 1525 sukilimas kilo ėmus didinti baudžiavines prievoles. Sembos valstiečių 1525 sukilimo židinys – Kaimės bažnytkaimis. Vadovaujami vietinio malūnininko ↑ Kasparo, valstiečiai nužygiavo į Laigyčius. Čia prie sukilėlių prisidėjo Kaimės kunigas Valentinas. Iš Laigyčių sukilėliai patraukė į Labguvą, kurios pilyje buvo užsidarę dvarininkai. Netrukus sukilėliai nuo pilies pasitraukė ir per Tepliuvą nužygiavo link Karaliaučiaus…

Sémbos valstiẽčių 1525 sukilmas kilo ėmus didinti baudžiavines prievoles. Sembos valstiečių 1525 sukilimo židinys – Kaimės bažnytkaimis. Vadovaujami vietinio malūnininko Kasparo, valstiečiai nužygiavo į Laigyčius. Čia prie sukilėlių prisidėjo Kaimės kunigas Valentinas. Iš Laigyčių sukilėliai patraukė į Labguvą, kurios pilyje buvo užsidarę dvarininkai. Netrukus sukilėliai nuo pilies pasitraukė ir per Tepliuvą nužygiavo link Karaliaučiaus. Maždaug tuo pat metu sukilo ir Sembos valsčiaus Žiokų valstiečiai. Jiems vadovavo Hansas Gerikas. Sukilėliai užėmė Žiokų pilį ir niokodami dvarus žygiavo į Labotą, Rūdavą, Pabėtus. Prie Alkėnų Geriko ir Kasparo būriai susijungė, tačiau kovoti su Albrechto kariuomene sukilėliai nedrįso ir pasidavė. Kasparas buvo nubaustas mirties bausme, Gerikas turėjo sumokėti didelę pinigų išpirką ir buvo ištremtas į Įsrutį. 87 aktyviausi sukilėliai ir jų sąjungininkai buvo suimti ir nubausti. Likę laisvi valstiečiai išsiskirstė. Sukilimas Prūsijos kunigaikštystėje buvo numalšintas. Johannesas Bobrowskis parašė eilėraštį Der samländische Aufstand 1525 [Sembos sukilimas 1525 metais].

L: Šneidereitas O. Prūsai. V., 1989; Brakas M. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija. V., 1995; Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. V., 1999; Ambrassat A. Die Provinz Ostpreussen. 1896; Weise E. Der Bauernaufstand in Preuβen. 1935.

Jurgis Mališauskas