šaltyšius, 1

šaltỹšius, 1, šùlcas (lot. scultetum, vok. Schultheiss, lenk. szoltys), vokiečių kolonizacijos metu Prūsijoje ir Lenkijoje įkurtus kaimus pagal vokiečių teisę administravęs pareigūnas. Prūsijoje šaltyšiai vadinti šulcais, Mažojoje Lietuvoje – seniūnais. Pareigybė formavosi XIII a. viduryje–XIV amžiuje. Šaltyšiumi galėjo būti bajoras, miestietis, valstietis. Jis rinkdavo iš laisvųjų žmonių ir baudžiauninkų činšą, juos teisdavo, matuodavo žemes, organizuodavo bajorų, miestiečių ir valstiečių šaukimus į karo tarnybą. Gaudavo 1/6 surinkto činšo, 1/3 baudų ir 2–3 valakus žemės. Pareigybė buvo paveldima. XIV–XV a. šaltyšiai buvo itin įtakingi pareigūnai, XVI–XVII a. administravo dvarų valstiečius. Pagal vokiečių teisę administruojamuose dvaruose formavosi prekybos centrai, juose kauptos prekės eksportui. Tarpukariu šaltyšiai ir jų kasininkai gaudavo atlyginimus, spręsdavo kaimų mokesčių, kelių ir gatvių remonto, mokyklų išlaikymo klausimus.

L: LTE; Wielka encyklopedia powszechna PWN, t. 10, Warszawa, 1967; Wielka encyklopedia PWN, t. 25, Warszawa, 2004.