Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Šakiai, 4

Senieji Šakiai ir Naujieji Šakiai, kaimai prie Kulmenos upės, tarp Tilžės ir Lauksargių.

Šakia, 4, Senieji Šakiai ir Naujieji Šakiai (vok. Alt Schäcken, Neu Schäcken), kaimai Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos paribyje, prie Kulmenos upės, 18–19 km į šiaurės rytus nuo Tilžės, 6 km į vakarus nuo Lauksargių. Naujieji Šakiai tarpukariu vadinti Šakeliais. 1785 abu kaimai priklausė Įsruties apskrities Šereitlaukio valsčiui; Alt Schäkken buvo laisvai paveldima valda su 9 ugniakurais, kiek šiauriau buvę Neu Schäkken – kulmiškoji valda su 9 ugniakurais. 1852 atitinkamai turėjo 102 ir 76 gyventojus. 1837 Senuosiuose Šakiuose įsteigta pradinė mokykla (Šakių (4) pradinė mokykla). Abu kaimai priskirti 1874 įsteigtam Tilžės apskrities Lauksargių valsčiui. 1905 Senuosiuose Šakiuose buvo 16 gyvenamųjų namų, 99 gyventojai (6 katalikų, 24 lietuvininkai), 1910 – 98, 1925 – 78 gyventojai; Naujuosiuose Šakiuose atitinkamai 1905 – 14 gyvenamųjų namų, 75 gyventojai (4 katalikų, 24 lietuvininkai), 1910 – 77, 1925 – 86 gyventojai. Tarpukariu vienas stambiausių kaimo ūkininkų Paulius Dommaschas turėjo moderniai įrengtą pieninę, karčemą, kalvę, krautuvę; jo veikla turėjo įtakos viso kaimo ekonominiam gyvenimui. Šakiai priklausė Vilkyškių, nuo 1864 – Lauksargių parapijai; 1920–1939 Pagėgių, 1939–1944 – Tilžės-Ragainės apskričiai.

Gerhard Lepa

Vasilijus Safronovas