Rusnė

Rùsnė (vok. Ruß), bažnytkaimis Nemuno deltoje, prie Nemuno (Rusnės), Atmatos ir Skirvytės upių išsišakojimo, 8 km į pietvakarius nuo Šilutės. Apie 1419 Rusnėje pastatyta bažnyčia (tiksli pastatymo data nežinoma, bet 1919 ji minėjo savo 500 metų sukaktį; Rusnės parapija). 1448 Vokiečių ordino ūkio knygose pirmąkart paminėta Rusnės karčema. Iš 1498 Klaipėdos komtūro Michelio von Schwabeno privilegijos Rusnės karčemninkui Sebastianui žinoma, kad prieš tai Rusnės karčema priklausė Thomasui, o Rusnė turėjo kunigą Jacobą, kuris liudijo sudarant privilegiją. Suintensyvėjus prekybai Nemunu Rusnė tapo prekių perkrovimo iš didesnių į mažesnius laivus, ir atvirkščiai tarpiniu punktu. 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše vietovė vadinama dy Rösse, tuo metu buvo viena didžiausių gyvenvieių Klaipėdos valsčiuje: joje minėti 52 sodybų savininkai, 3 samdiniai ir 1 siuvėjas. Nuo 1553 nuolat skirtas Rusnės elementarinės mokyklos precentorius (Rusnės mokyklos). Nuo XVI a. vidurio buvo Klaipėdos valsčiaus seniūnijos, kurios vietoje 1722 įkurtas Rusnės domenų valsčius, centras. 1736 Rusnėje minėti 76 sodybų savininkai, iš jų 71 vertėsi žvejyba, 60 turėjo lietuviškas, 16 – vokiškas pavardes. 1785 buvo Įsruties apskrities mišrusis kaimas ir karališkojo domenų valsčiaus centras su vėjo malūnais ir 136 ugniakurais. Nuo XVIII a. vidurio pradėjo ypač sparčiai augti dėl suintenstyvėjusio medienos gabenimo Nemunu į Klaipėdą. Rusnėje veikė Klaipėdos medienos pirklių kontoros ir jų agentai, dalis medienos buvo apdirbama ir vietoje (XIX a. pabaigoje veikė 6 lentpjūvės). 1792 gavo teisę rengti savaitinius turgus. 1810 įrengta vandens matavimo stotis, 1833 atidaryta pirmoji vaistinė. XIX a. II pusėje medienos gabenimo apimtys sumažėjo. 1857 buvo 3123, 1875 (atskyrus Skirvytėlę ir Atmatą) – 2135, 1885 – 2078 gyventojai. Po 1888 pavasario potvynio, kai visoje Rusnės saloje buvo sugriauta ar apgadinta daug namų, kairiajame Atmatos krante buvo supiltas 5 km pylimas. Susisiekimui su žemynu pagerinti 1872 baigtas plentas į Šilokarčemą, 1874 pradėtas tiesti plentas į Kaukėnus, 1913–1914 per Atmatą pastatytas geležinis tiltas (1944 susprogdintas). 1905 Rusnė buvo Šilokarčemos apskrities kaimo bendruomenė ir valsčiaus centras su 173 gyvenamaisiais namais, 1973 gyventojais (92 katalikai, 396 lietuviai, 92 žydai), 1910 – 1826, 1925 – 1509 gyventojais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė jaunimo draugija Tiltas, kuri po karo įkūrė chorą. Tarpukariu veikė vaistinė, banko skyrius (nuo 1910), pašto stotis, telegrafas (nuo 1873), pasienio policijos įstaigos. Dar skaitykite Rusnės dvaras, Rusnės vandens matavimo stotis.

L: Rusnė. V., 1992; Sembritzki J., Bittens A. Geschichte des Kreises Heydekrug. Memel, 1920.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Keltas į Rusnę, apie 1930 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Rusnės miestelio panorama, apie 1930 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Rusnės paštas, apie 1930 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: J. Friedmanno parduotuvė, apie 1930 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Senosios Rusnės prekybos laivai, malūnas ir lentpjūvė, XX a. pradžioje / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Rusnės prieplauka ir sinagoga, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Rusnės žvejas Vilius Žemaitaitis

Iliustracija: Rusnės žvejas Adomas Goberis

Iliustracija: Rusnės saloje daugiau kaip šimtas gandralizdžių, 1976

Iliustracija: Rusnės miestelio tradicinis medinis namas, 1999

Iliustracija: Rusnės miestelio tradicinis medinis namas, 1999

Iliustracija: Rusnės miestelio stogų skliautų puošmenos, 1999

Iliustracija: Rusnės miestelio stogų skliautų puošmenos, 1999

Iliustracija: Rusnės miestelio senieji pastatai, 2004

Iliustracija: Gonkų puošmenos, 1999

Iliustracija: Stogų puošmenos, 1999

Iliustracija: Skliautų puošmenos, 1999