Rukų parapija
Rukų parapija. Nutarimas steigti atskirą bendruomenę priimtas 1723. Maldos namų statybai iš Tauragės apylinkės miškų atgabenta rąstų, kainavusių 1341 talerį. Statybą pradėję meistrai dirbo prastai, nebaigtą statinį teko nugriauti. Statyta nauja, iš lauko akmenų. Paskubomis mūryta, ji buvo neišvaizdi, žiemą parapijiečiai joje šalo. Nuo 1733 atvykstantys kunigai čia nustatytomis dienomis laikė pamaldas. 1870 paskirtas nuolatinis dvasininkas A. Jordanas. Kunigo M. Neßlingerio pastangomis 1886 VII 11 pašventinta nauja bažnyčia. Ši – netinkuotas keturkampio plano plytinis statinys su 30 m aukščio bokštu rytinėje pusėje – niekuo nenusileido kitoms Mažosios Lietuvos bažnyčioms. Statinys buvo dvinavis, su talpiais kūrais, gale įrengti vargonai. Įėjusieji skaitė įrašą: Ich bin das Α und Ω, spricht Gott der Herr, der ist und der war und der kommt, der Allmachtige [Aš esu visa ko Α ir Ω – sako Visagalis Viešpats Dievas, kuris yra, kuris atėjo ir buvo ir kuris bus]. Bažnyčia turėjo vieną varpą, jis, pasak žmonių, skambėdamas kartojęs: Rukoj špukoj, su katinu važiuoj! Rukoj špukoj, su katinu važiuoj! Suprask, Rukuose vaidenasi – ten su katinu važinėja (vok. spuken – rodytis, vaidentis). Rukų parapijoje kunigavo lietuvių kilmės dvasininkai: 1877 J. Vosylaitis, 1887–1890 F. Penšukas (Penschuck), 1890–1901 T. Pipiras, 1910–1920 W. Mečiulaitis, 1920–1928 J. Tenikaitis, 1928–1929 M. Šernius, 1929–1936 W. Lekys. Parapija buvo viena didesnių: 1878 ją sudarė apie 4000 žmonių (2500, 62,5%, lietuvių). Toks pat parapijiečių skaičius užfiksuotas 1921 ir 1926. 1936 – tik 2800. 1944 sovietų armija ties Rukais nestabtelėjo, todėl bažnyčia išliko sveika. Ją savo reikmėms naudojo naujieji krašto gyventojai katalikai. Evangelikų liuteronams liko namų pamaldos – surinkimai. 1993 bendruomenė atgimė. Joje apie 160 žmonių. Pamaldas laikė kunigas R. Tamulis. 1910 Rukų parapijoje suburta senųjų evangelikų liuteronų bendruomenė, vadovaujama kunigo Abromaičio (Evangelikų Liuteronų ir Reformatų Bažnyčių unija). Jų maldos namai pastatyti JAV evangelikų liuteronų sinodui padedant. Pamaldos laikytos vokiečių kalba. 4 dešimtmetyje bendruomenė sumažėjo, tačiau veikė iki 1944 pabaigos.
Albertas Juška
Iliustracija: Rukų evangelikų liuteronų bažnyčia, 2002
Iliustracija: Rukų parapinė mokykla: trečioje eilėje dešinėje – mokytoja Urtė Sprogytė, apie 1931 / Iš Alberto Juškos rinkinio